Jūs galite mėnesį praleisti sanatorijoje arba pasirinkti vieną naktį Lietuvoje ir per ją išgyti nuo visų ligų, atjaunėti 20 metų ir sužinoti savo ateitį. Na, taip, skaitote ir netikite, argi tai įmanoma? Šią naktį viskas įmanoma. Tai kaip Kalėdos, tik vasarą.
Lietuvoje nuo seno buvo garbinama gamta. Iki krikšto lietuviai buvo pagonys, garbino ir gerbė gamtos dievus, nes gyveno priklausomi nuo gamtos ir jos malonių.
Sakoma, kad XIII a. į Lietuvą atvykę kryžiuočiai, net dieną labai bijoję įžengti į Lietuvos miškus, nes ten, kaip jie manė, knibždėte knibždėjo velnių ir kitokių pabaisų, kurios čiupdavusios atvykusį prašalaitį ir būtinai jį negrįžtamai pradangindavusios. Apie lietuvių papročius ir pagarbą gamtai jau tada sklandė legendos, atvykėliai tikėjo, kad lietuvių sveikata, grožis ir drąsa atkeliavo iš stebuklingos ir dosnios Lietuvos gamtos.
Rasos, Kupolės ir Joninės
Senovėje šią šventę vadino Rasomis, o pavadinimas kilęs nuo rasos lašelių kuriais pasidabina augmenija ankstyvą vasaros rytą, tikima, kad nuo rugių nubrauktomis rasomis nusiprausus veidą galima atjaunėti, rasomis būdavo vilgomos paklodės ir tiesiamos ligoniams linkint jiems sveikatos. Surinkta rasa girdomi naminiai gyvūnai ir palaistomi daržai, kad būtų derlingesni.
Dar ši šventė vadinama Kupolėmis, nes šventės išvakarėse būdavo kupoliaujama - renkamos vaistinės žolės, nes buvo tikima, kad būtent prieš šią naktį jos įgauna visas savo gydomąsias galias. Vėliau iš surinktų žolynų verdamos arbatos, jomis kaišomos namų palubės. Joninių išvakarėse surinkta ypatinga žolė jonažolė galėjo išgydyti nuo 99 ligų.
Mistiniai gydantys papročiai
Atvykus į šventę reikia praeitį pro specialius žolynais apipintus Kupolės vartus, vartai, tai įžengimo į atgimimą simbolis, praėjus pro juos, jūsų gali paprašyti pašokti arba padainuoti, bet išduosime paslaptį - užteks ir šypsenos.
Merginoms, kurios dar netekėję, iki vidurnakčio iš devynių arba dvylikos skirtingų žolynų reikia nusipinti vainikėlį, tai tradicinis Joninių nakties papuošalas ir mistinis burtas padedantis pritraukti išrinktąjį. Vėliau vainikėliai plukdomi upe, o kuo greičiau vainikėlis plaukia, tuo greičiau mergina ištekėsianti.
Viena svarbiausių tradicinių Joninių apeigų - laužo kūrenimas. Laužas kuriamas ant aukšto kalno saulei leidžiantis ir kūrenamas visą naktį iki saulė pakils. Tikima kad kuo šviesiau bus apšviesti laukai, tuo gausesnį derlių jie atneš. Labai svarbi tradicija - šokinėjimas per Joninių laužą, šuoliai per laužą garantuoja geresnę sveikatą ir apsivalymą nuo nuodėmių. Todėl peršokti per laužą būtina, tik, žinoma, palaukite, kol jis sudegs. Jei per laužą šoksite susikibę už rankų su savo išrinktuoju/išrinktąja - dar šiemet atšoksite vestuvės.
Pagrindinė ir mistiškiausia Joninių nakties tradicija - Paparčio žiedo paieškos. Teigiama, kad lygiai vidurnaktį pražysta papartis, o tas, kuris suras tik akimirkai prasiskleidusį jo žiedą, įgaus neregėtų galių, supras visas gamtos paslaptis, įmins kitų žmonių mintis, pradės matyti tai kas šiaip nematoma, įgis turtus ir amžiną laimę. Paparčio žiedo reikia ieškoti vienam, tačiau iš tokių paieškų, sako seniau dažnai grįždavę jau dviese.
Jei vis tik atsitiko taip, kad jums uždrausta šokinėti per laužus, pinti vainikus, ieškoti paparčio žiedo, nieko tokio, vien sudalyvavimas šioje seniausioje lietuviškoje šventėje suteiks pakankamai teigiamų emocijų ir energijos ateičiai. Labai svarbu prabūti visą šventinę naktį ir būtinai pasitikti tekančią saulę, o jau ryte galite grįžti į viešbutį. Dabar visiems metams jūs esate pakrauti mistiška gydančia Joninių energija. Sakote: "ką, tik metams?" Na taip, juk po metų sugrįšite.
Daugiau straipsnių kelionių po Lietuvą temomis galite rasti „Good Mood Travel Magazine“.
