211 straipsnių
Tradicija (lot. traditio – perdavimas, pasakojimas) – istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų – papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų – perdavimas iš kartos į kartą, lemiantis tautos kultūros išlikimą.
Taip, šis klausimas tebėra aktualus. Kažkodėl. Nors krikščionybė ir vakarietiška vyno kultūros samprata į Lietuvą įžengė prieš septynis šimtus septyniasdešimt vienus metus. Nors rusiškos vodkos institutas sėkmingai nusibaigė. Nors ponui Karbauskiui taip ir nepavyko įtvirtinti pagonybės rekonkistos.
Ir Bažnyčia, ir Lietuvos etninės kultūros globos taryba ragina susilaikyti nuo šventės, kurioje trykšta kraujo purslai. Vis tik užsidirbti iš populiarėjančio Helovino panoro net dvasininkas. Kunigo Rimanto Gudelio valdomas Bistrampolio dvaras Panevėžio rajone šiemet lankytojus pakvietė į siaubo kamb...
Spalio 26-ąją sostinė nusidažė ryškiausiomis spalvomis – centrinėmis Vilniaus gatvėmis šeštadienio popietę žygiavo šventiškai nusiteikę ir ypatingais kostiumais pasipuošę žmonės. Tiesa, tam buvo ir ypatinga proga, mat Lietuvos meksikiečių bendruomenės iniciatyva, Meksikos mirusiųjų dieną minint, čia...
Persuksime laikrodžius, suskaičiuosime Seimo rinkimų antrojo turo balsus, paniurzgėsime, kad ir vėl ne tuos išrinkom, ir jau bus pats laikas ruoštis į kapines. Tik ne ta prasme, kad gyvenimas baigiasi kartu su šio Seimo kadencija, tai ko čia dar laukti – pats guluosi į karstą ir prašau šeimos narių ...
Alaus gamybos technologijos per kelerius pastaruosius dešimtmečius smarkiai ištobulėjo, gamybos procesas sutrumpėjo, tačiau prieš daugybę metų ištobulinti kai kurių alaus rūšių skoniai nė kiek nepasikeitė.
Šiemet dainuojanti ir šokanti Lietuva susitiks Vilniuje švęsti Lietuvos dainų šventės 100-mečio. Šventės, su kuria užaugo kelios kartos, šventės, per kurią atgyja lietuviškoji dainų ir šokių tradicija, vienijusi tautą visais laikais. Apie tai, kokį įspaudą širdyje yra palikusi Dainų šventė, dalijosi...
Šiais metais tris laisvas dienas turintys lietuviai, tikėtina, kad ruošiasi Jonines švęsti iš peties ir galvoja apie pajūrį. Tie, kurie Palangoje ieškos pramogų, ras, bet Joninių sostinė pajūryje jau seniai nėra visų mėgstamas kurortas.
Tradicinės storos lietuviškos vestuvės su piršlių korimu – jau praeityje. Pasak vestuvių planuotojos Živilės, dabar jaunieji keičia vestuvių konceptą, o tam įtakos gali turėti ir kainos – ne per daug ištaigingoms vestuvėms jau tektų atseikėti apie 15 tūkst. eurų ir daugiau. Tiesa, yra tokių, kurie s...
Gegužės 7 d. nuo Vilniaus iki Liublino nusidriekė ilgiausias pasaulyje šaltibarščių stalas – tokį įspūdį sudarė stoties rajone esanti instaliacija „Portalas“, prie kurios Vilniaus ir Liublino pusėse buvo nuklotas rožinis stalas. Ant jo puikavosi geriausia pasaulio šalta sriuba pripažinti šaltibaršči...
„Nors Šv. Velykos dažnai yra sutinkamos mažesniame šeimos rate nei Šv. Kūčios ar Šv. Kalėdos, šios pavasario šventės svarba tikrai ne mažesnė. Visų pirma, Šv. Velykos simbolizuoja gamtos pabudimą ir naujo ciklo prasidėjimą, taip užbaigiant ilgai trukusį šaltąjį žiemos laikotarpį. Kai išėjome iš kaim...
Pagrindinis šv. Velykų simbolis – margučiai – nepraranda populiarumo iki pat šių dienų. Tradicija marginti kiaušinius perduodama kartomis, o keičiantis tendencijomis daugėja ir įvairiausių gudrybių, kaip pastaruosius puošti ir ruošti didžiausiai ir bene laukiamiausiai metų krikščioniškajai šventei. ...
Kiaušinių marginimas, stalo puošimas zuikučiais, pas kai kuriuos vaikus, o gal ir suaugusius atklystanti Velykų bobutė – tradicijos, puikiai žinomos bemaž kiekvienam lietuviui. Visgi, esame gana nuosaikūs šventėjai, lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis, kur velykinės tradicijos gali kaip reikian...
Kiekvienas iš mūsų savo širdyje nešioja Tėvynę. Ji – tai upės, pievos, miškai, kalba, tradicijos ir mes, žmonės, auginantys vaikus, kuriantys savo krašto gerovę ir vis dar tikintys Lietuva. Nors yra jau ir kitaip manančių, nusiviliančių. Negaliu jiems labai, iki negalėjimo, prieštarauti, nemažai tie...
Nieko keisto, kad skirtingos šalys turi skirtingas švenčių tradicijas – bet kaip smalsu retkarčiais įkišti nosį į kito šventę ir apsižvalgyti, kaip gi ji atrodo. Tai – ypatinga galimybė, supažindinanti su kultūra ne per turistines gatves, o per įprastą vietinių gyvenimą.
Šventiniu laikotarpiu miestų gatvės pasipuošia ryškiaspalvėmis girliandomis, prekybos centruose, radijuje ir per televiziją aidi kalėdinės dainos, vyksta susibūrimai su bičiuliais, giminaičiais, kolegomis, bendraminčiais. Nors šis metas nuo seno siejamas su linksmomis ir pakiliomis emocijomis, džiug...
Mažos Kalėdos geriau nei didelės. Mažos dovanos po maža egle prie liepsnojančio židinio nedidelėje svetainėje. Prie mažo stalo, kad Kūčių vakarienės dalyviai retsykiais susiliestų ne tik feisbuke, bet realiai – alkūnėmis, pavyzdžiui. Argi būtų blogai? Tąsyk ir lėkštės ant nelabai plataus stalo būtų ...
„Žmogumi gimęs Dievas guli tvartelyje ėdžiose, o mes silkę paguldome į patalus“, – sako iš televizoriaus Krekenavos klebonas, aiškindamas mažatikių miniai, kodėl nepritaria naujai besiformuojančiai tradicijai Kūčių patiekalus užsakinėti restoranuose. Aš gal ir galėčiau silkę neštis valgyti į tvartą,...
Kūčių tradicijos, tai – ne konkretūs valgiai ar jų skaičius ant stalo. Kur kas svarbiau – senelių, tėvų atgaivinti receptai, šeimos tradicijų tęstinumas, dalijimasis ir laikas su artimaisiais. Gailė Vanagienė, Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinės veiklos koordinatorė, pastebi, kad žmonės vis ...
Šiemet, kaip niekada anksčiau, daugelis Lietuvoje susirūpino, kaip švęsti didžiausias metų šventes ir Kristaus gimimo dieną.
Gražiausių metų švenčių laukimas daugeliui yra pats mėgstamiausias metų laikas. Vieniems daugiausiai įspūdžių kelia dovanų pirkimas, kitiems namų dekoravimas, treti – tiesiog mėgaujasi namų šiluma ir jaukumu kartu su artimaisiais. Tiesa, tuo pasimėgauti šiemet pavyks ne visiems Lietuvos jaunuoliams....
