Taip pat skaitykite: Lietuvių atradimai Gruzijoje: kuo ši šalis kitokia?
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Vieną rytą kankinamas galvos skausmo ir rytinio troškulio nusprendžiau vėlyvus pusryčius sutikti kokioje vietinėje maisto užeigoje. Jau po pusės valandos leidomės laiptais žemyn į rūsį, o kad tai yra maisto užkandinė bylojo maža, visai į akį nekrintanti, iškaba lauke.
Dar nespėjus nusivilkti striukės mane jau žadino iš virtuvės sklindantys gardūs kvapai. Užsisakėmė vietinio lahmajoun, o tam, kad numalšinti tysančią seilę pasiėmiau tan (vietinis gėrimas, kuris idealiai tinka mažinti kraujospūdį bei pagirias).
Maistas ant stalo garavo jau po kelių minučių. Buvo taip skanu, kad per kelias minutes sušlamštėme viską ir užsisakėmė dar. Užeigos šeimininkas Gaidzag Jabaghchourian pats pristatė dar kitaip vadinamas armėniškas picas ir pasiteiravo ar mums nieko netrūksta.
Pasirodo, mano draugė čia ateina regulariai, todėl vienas kitą jie jau pažinojo. Beliko mano eilė susipažinti. Taip ir užsimezgė pokalbis. Kitą dieną į „Lahmajoun Gaidz“ užsukau dar kartą. Šįkart be galvos skausmų. Buvau mielai pakviestas padaryti keletą nuotraukų virtuvėje, o po to Gaidzag pasidalino sava istorija.
------
Naiviai tikėjausi, kad pilietinis karas Sirijoje baigsis, tačiau po kurio laiko nusprendžiau nebedelsti. Situacijai šalyje šiek tiek aprimus gavau 15 dienų Armėnijos vizą. Išvykęs iš savo gimtinės į ją taip ir nebegrįžau. Po kurio laiko į Jerevaną atvyko ir mano šeima – tėtis ir mama. Esu etninis armėnas, tačiau gimiau ir užaugau Sirijoje.
Su tėvu jau seniai gvildenome idėjas Jerevane įkurti šeimos verslą. Susitvarkėme leidimus gyventi Armėnijoje ir nusprendėme veikti. Verslo įkūrimas Armėnijoje nėra sudėtinga procedūra. Gavome visus leidimus, išsinuomavome patalpas ir atidarėme „Lahmajun Gaidz“ užeigą. Ir štai, gyvuojame jau pusantrų metų.
Svarbiausias dalykas šiame versle – mylėti savo darbą. Kiekvienas pagamintas lahmajoun, užeigos lankytojams, yra pateikiamas su mano sielos prieskoniu. Nesvarbu kam gaminu – draugams ar nepažįstamiems, užėjusiems pirmą kartą – visada stengiuosi patiekti geriausią savo kada nors darytą lahmajoun.
Maisto gaminimas man buvo įskiepytas nuo pat vaikystės. Būdamas dvylikametis, iškart po pamokų, eidavau padėti tėvui į jo kavinę. Labiausiai mėgdavau greitą maistą, tačiau niekad neatsisakydavau išbandyti ir skirtingų skonių. Mano tėvas jau ilgą laiką dirbo maisto gamybos srityje, todėl nusprendžiau sekti jo pėdomis. Niekada nesigailėjau dėl savo pasirinkto kelio.
Ankstesniais laikais lahmajoun nebūdavo greitas gatvės maistas. Ši armėniška pica tapdavo vakarienės puošmena. Įsivaizduokite, keliaujate kalnų takais, šeimos vadas nusprendžia sustoti vakarienei. Vyrai išskleidžia palapines, o moterys užkuria laužą. Visos kelionės metu šeimą kartu lydi ir avis. Spėkite kam? Ogi, tam, kad esant norui, iš šviežutėlės avienos, būtų padaryta lahmajoun puota.
Giorgijus Mardikianas buvo pirmasis žmogus, kuris Jungtines Amerikos Valstijas supažindino su armėniška virtuve. Savo autobiografijoje jis rašė, kad lahmajoun buvo elito valgis. Paprastas valstietis negalėdavo sau leisti tokios prabangos.
Persų kalboje „lahma“ reiškia mėsą, o „joun“ - tešlą. Patiekalas, dažnai vadinama paprasčiausiai armėniška pica, yra populiarus daugelyje artimųjų rytų šalių – Turkijoje, Sirijoje, Libane, Izraelyje, Irake ir kitur. Raugintą tešlą reikia iškočioti į labai ploną apskritimą. Ant jos dedamas jautienos arba avienos faršas, sumaišytas kartu su pipirais, svogūnais, pomidorais, įvairiomis žolelėmis ir kitais tradiciniais prieskoniais.
Kruopščiai paruoštas lahmajoun yra dedamas į krosnį, o po minutės kitos, mėsai parudėjus ir tešlai tapus traškia, yra ištraukiamas. Tradiciškai jis yra pateikiamas su gabalėliu citrinos.
Pavadinimas „mėsa ant tešlos“ skamba labai paprastai, tačiau ištobulinti jo gaminimą iki tobulumo reikia daugybės metų praktikos. Kiekvienas lahmajoun kepėjas turi savo autentiškus receptus ir savitą gaminimo būdą.
Mes siūlome paragauti skirtingų patiekalų – arabišką ir armėnišką lahmajoun, tik su sūriu ar mėsa, aštrius ir pikantiškus. Gamindami visada naudojame šviežią mėsą ir daržoves. Gal dėl to dažnai ir matau besišypsančius žmones savo kavinėje.
Prieš kelias savaites mirė mano tėtis, todėl visa verslo našta nugulė ant mano pečių. Meluosiu sakydamas, kad neplanavau plėstis, tačiau šiai dienai esu užimtas tuo ką turiu. Gyvenimas yra vienas didelis nuotykis. Sunku prognozuoti kas nutiks ateityje.
Aš pasirinkau kelią, kuriuo eidamas jaučiuosi laimingas. Atradau užsiėmimą, kuris leidžia atsipalaiduoti, jaustis gerai kiekvieną dieną. Mano nuomone, svarbiausia yra mokėti kontroliuoti esamą situaciją. Gyvenime susiduriame su daug problemų, jos ištinka netikėtai.
Vieną dieną nueisi miegoti, o kitą dieną gali nebeatsikelti. Galbūt tai skamba kiek primityviai, tačiau svarbiausia yra džiaugtis kiekviena gyvenimo diena, tais mažais užplūstančiais momentais. Man tai svarbiausias dalykas.
Jaučiuosi laimingas galėdamas savo rankomis pagaminti kažką, kas nudžiugins aplinkinius, praskaidrins jų dieną. Juk valgis – vienas svarbiausių dienos ritualų. Nepaisant sudėtingos situacijos mano gimtinėje, problemų šeimoje, esu laimingas ir bandau tai skleisti aplinkiniams, gamindamas lahmajoun.