Kulinarinės kelionės: pats keisčiausias patiekalas laukė Ispanijoje

„Vieni atradimai būna tikrai skanūs ir įdomūs, kiti – labai keisti. Galvoji: „Kaip jie gali tai valgyti?!“, – įspūdžius iš kulinarinių kelionių pradeda keliauti itin mėgstanti picerijų tinklo vadovė Giedrė Kvedaravičienė.

Vieni kelionės tikslą renkasi ieškodami įspūdingos gamtos prieglobsčio, kiti – istorinių ar šiuolaikinių architektūros šedevrų, o treti leidžiasi į neragautų skonių paieškas. Būtent pastarųjų keliautojų – skonio ieškotojų – kategorijai save priskiria ir G. Kvedaravičienė.

Nuo vaikystės įpratusi viską ragauti, domėtis maistu ir kulinarija, „Čili pica“ picerijų tinklui vadovaujanti moteris pripažįsta, kad kai kuriose šalyse paragauti tradicinio patiekalo tiesiog neleisdavo europietiška moralė, o pats neskaniausias patiekalas ragautas ne taip ir toli nuo Lietuvos – Ispanijoje.

„Su mūsų šaltibarščiais daugeliui konkuruoti sunku. Vakarų Europoje į juos dažnai žiūri įtartinai ir klausia „O kas čia?“ Tačiau viena ryškiausių mano kada nors ragautų keistenybių buvo Ispanijoje. Tai vienas tradicinių katalonų valgių – krosnyje kepti porai. Esu ragavusi daug ko, bet jie mano skoniui yra kažkas baisaus. Vietiniams tai tikras delikatesas. Jie ištraukia iš krosnies apanglėjusį porą, išima jo vidinę dalį, kuri ne ką skanesnė nei virtas svogūnas, padažo į pikantišką trintų migdolų ir paprikų padažą ir mėgaujasi skoniu. Rodos, ne tokia tolima mums tauta, o ir poras dažnas mūsų virtuvėje, tačiau taip pagamintas jis visiškai pakeičia skonį. Ir ne į gerąją pusę“, – katalonų virtuvės atradimais dalijasi G. Kvedaravičienė.

Kulinarinėse kelionėse tenka ne tik ragauti ekstremalių skonių, bet ir susidurti su šokiruojančiomis maisto ruošimo tradicijomis.

Sriuba Kinijoje – ne humaniškiems valgytojams

Picerijų tinklui vadovaujanti moteris teigia ragavusi daugelio šalių tradicinių patiekalų, bet labiausiai ją šokiravo vieno Kinijos regiono virtuvės tradicijos.

„Keliaujant Kinijoje, teko lankytis regionuose, kur supratimas, kas yra delikatesas, prasilenkia su humaniškumu. Nesu iš tų, kurie baidosi neįprasto mūsų skoniui maisto, tačiau, būdama ten, negalėjau peržengti savo moralinių įsitikinimų ir paragauti, pvz., ketvirčiuotų vėžliukų sriubos. Vietiniams tai yra normalu ir labai skanu. Galbūt išties skanu, tačiau man turėtų užrišti akis, kad nematyčiau, ką valgau“, – šokiravusius kulinarinius atradimus prisimena picerijų tinklo vadovė.

Praktiški, sidabru dengti, saldumynai Indijoje

Indija – viena iš ryškiausių šalių, pasižyminčių turtinga skonių įvairove. Jos virtuvė pažįstama ir lietuviams, be to, anot G. Kvedaravičienės, bekeliaudama iki Europos ji mažai pakito. Tačiau ne visos indų virtuvės tradicijos pasiekė europiečius.

Indai po valgio įpratę visada kramtyti labai intensyvaus skonio prieskonių mišinį, kuriame yra daug europiečių labai saikingai ir tik proginiams patiekalams naudojamų egzotiškų prieskonių, pvz., kardamono, žvaigždinio anyžiaus, kt. Taip pat Indijoje galima paragauti sidabro plėvele dengtų saldumynų.

„Tiek prieskonių mišinys, tiek sidabro plėvelė ant saldumynų – ne koks be galo didelis delikatesas ar noras pasipuikuoti prabanga. Kramtai tą saldumyną ir jauti metalo traškesį tarp dantų. Keistas jausmas, be to, burnoje vis tiek jaučiamas metalo skonis. Bet tai labai praktiška ir sveikatai naudinga tradicija. Tiek stiprūs prieskoniai, tiek sidabras padeda neutralizuoti bakterijas. Ne paslaptis, kad Indijoje dėl karšto klimato ir kitokio nei Europoje supratimo apie privalomą higieną, ruošiant ir saugant maistą, galima greitai apsinuodyti. Tokia keista tradicija jiems padeda išsaugoti sveiką virškinimą“, – pasakoja G. Kvedaravičienė.

Kelias į kultūros pažinimą – per skrandį

Apie kitas šalis ir kultūras galima sužinoti paskaičius knygų, apžiūrėjus istorinius paminklus, paklausius keliaujančių draugų pasakojimų. Tačiau, anot moters, artimiausias sąlytis su kita kultūra – per maistą. Maisto sudėtingumas ir jo vartojimo kultūra daug pasako apie pačią tautą, jos istoriją. Pvz., šalyse, kur labai aukšta maisto kultūra, yra labai gili bendravimo tradicija.

Kelionės dėl skonio G. Kvedaravičienės gyvenime neatsirado netikėtai. Kaip sako moteris, jau vaikystėje buvo užprogramuotas jos aktyvus domėjimasis maistu, kitų šalių virtuve, kulinarinėmis tradicijomis.

„Didžiausią įtaką man padarė tėtis, kuris kažkada labai norėjo tapti archeologu, tačiau gyvenimas nuvedė į verslą. Visgi savo svajonę įgyvendino, tik kiek netradiciškai. Žinias apie kitas kultūras jis renka ragaudamas jų maisto ir domėdamasis jo gaminimo tradicijomis. Jis iki šiol kelionėse užsirašinėja visus receptus, patiekalų sudedamąsias dalis, kurių paskui ieško grįžęs į Lietuvą ir eksperimentuoja virtuvėje“, – pasakoja picerijų tinklo vadovė.

Kelionių patirtis – namų virtuvėje ir darbe

Kelionėse sukaupta patirtis ir žinios nenugula dulkėti prisiminimų kloduose. Moteris teigia sėkmingai kitose šalyse išmoktas kulinarijos pamokas pritaikanti tiek namuose, tiek darbe.

„Didžiausią įtaką mano kulinariniams eksperimentams namų virtuvėje padarė atradimas Prancūzijoje. Pasirodo, prancūzai praktiškai nenaudoja prieskonių mišinių, kurie pas mus yra labai populiarūs. Prancūzai naudoja pavienius ingredientus ir juos visaip derina. Pirmaisiais mėnesiais Prancūzijoje atrodė, kad nebemoku nieko skaniai pagaminti, nes po ranka nebeturėjau man įprastų prieskonių mišinių. Pasirodo, prancūzai sugeba labai meistriškai išryškinti natūralų kiekvieno ingrediento patiekale skonį. Jeigu valgai steiką su žolelėmis gardintu svietu, tai ir jauti tiek mėsos, tiek, pvz., petražolių skonį. Prancūzų suvokimas, kaip ruošiamas maistas ir derinami skoniai, man yra artimiausias. Dar ir dabar namuose renkuosi druską, pipirus ir natūralias džiovintas žoleles, o ne prieskonių mišinius“, – patirtimi dalijasi moteris.

Kulinarinėse kelionėse atrastus skonių derinius ir ingredientus G. Kvedaravičienė parsiveža ne tik į namų virtuvę, bet ir į darbą. Itališkų picų ir europietiškos virtuvės picerijų tinklui vadovaujanti moteris sako, kad kelionės po Europos šalis jai yra tarsi gyva enciklopedija.

„Tai mano žinių, ką parsivežus būtų galima pasiūlyti technologams, šaltinis. Labai įdomu pažiūrėti, kas populiaru Viduržemio jūros šalyse, kas, bėgant metams, keičiasi, o kokios kulinarinės tradicijos išlieka. Kelionėse pasisemiu idėjų apie naujus produktus, jų derinius ir panaudojimą. Grįžusi į Lietuvą svarstau, ką galėtume pritaikyti čia, kas patiktų lietuviams, o kas per daug egzotiška lietuviškam skoniui.

Kelionėse taip pat stebiu ir vartojimo kultūrą. Aukšto lygio maisto Lietuvoje jau turime seniai, tačiau tik per pastaruosius metus pradėjo vystytis maisto vartojimo įvairovė,. Jau galime stebėti, kad nauji restoranai dabar kalba ne tik apie maistą, bet ir pasakoja apie tai, kokiai progai, kokiam vartotojui jis skirtas. Kelionėse pamatai, koks maisto vartojimas yra populiarus, kaip skirtingose kultūrose veikia viena ar kita koncepcija, ką galima būtų pritaikyti Lietuvoje. Verslui tai naudinga, nes gali atrasti nišą, vartotojui, dovanodamas naujus potyrius“, – sako didžiausio picerijų tinklo direktorė.

Patarimai norintiems kultūras „ragauti“

Planuojantiems leistis į kulinarinę kelionę G. Kvedaravičienė pataria pirmiausia patarimų klausti maisto industrijoje dirbančių ar jai artimų žmonių, kurie arba padės kelionę susiorganizuoti, arba patars, į ką kreiptis. Pasak moters, užteks vieno klausimo ir būsite užversti kalnu atsakymų, nes visada labai malonu, kai žinai, kad plečiasi suprantančių ir vertinančių tokius atradimus žmonių ratas.

Planuojantiems kelionę individualiai, moteris pataria atlikti gerus namų darbus: susirinkti informaciją apie šalies tradicijas, geriausią tradicinį maistą siūlančius restoranus ir kitą. Informacijos, anot G. Kvedaravičienės, yra daug, tik reikia skirti laiko jos paieškai.

Galima keliauti ir paprasčiau – kelionę užsakyti agentūroje, siūlančioje kulinarines-pažintines keliones. Lietuvoje tokių kelionių pasiūla dar tik ima rastis, tačiau žinant, kokia šalis domina, internete tikrai galima rasti nemažai vietinių specializuotų agentūrų kontaktų, kurios pasiūlys patirčių tiek ekonominės, tiek ir prabangios kelionės biudžetui. Tokios kelionės organizuojamos mažesnėms grupėms arba individualios.