M. Alijeva dalinasi savo įspūdžiais iš gyvenimo šioje šalyje ir pasakoja apie įdomias ispanų tradicijas, kurios labai skiriasi nuo lietuviškųjų.
– Kaip kilo mintis atvykti gyventi į Ispaniją? Kas atviliojo?
– Mano kelionė į Ispaniją nebuvo planuota, o šalis išsirinkta buvo tiesiog pagal kriterijus. Pagal Au Pair programą išvykau padirbėti į pirmą pasitaikiusią vietovę – ir tai buvo Fuerteventura. Tada net nežinojau, kur ji yra, o toliau jau viskas susiklostė savaime. Po kiek laiko sutikau savo dukrytės tėvą ir likau gyventi Ispanijoje. Ir tik vėliau, praėjus šiek tiek laiko, pamilau šią šalį labiau už savąją.
Ispanijoje dabar jaučiuosi kaip namuose. Bandžiau gyventi ir Anglijoje, Vokietijoje, Belgijoje, tačiau Ispanijos pliusai labai ryškūs lyginant su kitomis Europos šalimis. Čia ištisus metus geras oras, draugiški žmonės, puikios socialinės garantijos, geras maistas, aukšta gyvenimo kokybė.
– Užsiminėte, kad gyvenote Anglijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Taip pat ilgiau teko pabuvoti ir Gran Kanarijoje, Tenerifėje, Fuerteventuroje ir kituose Ispanijos miestuose. Sakykite, kas lėmė tokį dažną gyvenamosios vietos keitimą?
– Mano pirmoji patirtis Ispanijoje buvo Fuerteventura. Tai sala, kuri yra rojus buriuotojams, kaituotojams, žmonėms trokštantiems visiškos ramybės, su nuostabiais paplūdimiais ir puikiu oru ištisus metus. Bet mano manymu, jaunam žmogui tai begalinė nuobodybė.
Į Tenerifę atvykau po Fuerteventuros, nes tikėjausi aktyvesnio gyvenimo, didesnių karjeros galimybių. Šioje saloje, skirtingai nuo Fuerteventuros, kur yra tik dykuma ir kalnai, galime pamatyti visus metų laikus vienu metu. Tačiau ir čia pragyvenusi apie pusę metų gavau viliojantį pasiūlymą dirbti visai kitoje vietoje, prabangioje grožio klinikoje.
– Keliaudama ir dažnai keisdama gyvenamąją vietą pamatėte daug skirtingų Ispanijos regionų. Gal galėtumėte įvardinti pagrindinius jų skirtumus ir panašumus?
– Apie tai jau galėčiau parašyti knygą. Tai tokia didelė šalis ir kiekvienas jos regionas yra labai skirtingas, jau pradedant nuo žmonių išvaizdos skirtumų, kultūros, kalbos dialekto, papročių, požiūrių į darbą ir gyvenimą.
Kas labiausiai man įsiminė, tai vienas dalykas, kuris dar dabar mane truputėlį piktina. Mat kiekviename regione skirtingas kalbos dialektas. Turiu dukrytę, kuriai liepos mėnesį sueis 12 metų ir kiekvieną kartą mums persikraustant ir keičiant regioną, dukra turi mokytis naujo dialekto. Tai tas pats, kas Klaipėdos mokyklose visus dalykus vaikams būtų privaloma mokytis žemaičių kalba ir tik viena iš pamokų būtų lietuvių bendrinė kalba.
Štai Kanarų salose kalbama bendrine kastejano (Castellano) kalba, jaučiamas nedidelis akcentas, kai kurie pavadinimai skiriasi, tačiau visose septyniose Kanarų salose visi akcentai yra skirtingi. Valencijos regione kalbama valensiečių dialektu, ji šiek tiek panaši į Katalonų (Catalan). Šiuo metu mes gyvename Maljorkoje ir čia jau griežtai kalbama Katalonų dialektu, tačiau jau su maljorkietišku akcentu.
Regionuose taip pat labai skiriasi maistas. Šiltesniuose regionuose daugiau valgomos jūros gėrybės, daržovės, salotos, mažos užkandėlės. Šiauriniuose regionuose žmonės suvartoja daugiau mėsos, bulvių, tai daug sotesnis ir kaloringesnis maistas.
– Kelionės ir gyvenimas Karibų salose skamba puikiai. Tačiau ar viskas tik gerai?
– Gyvenimas Ispanijojeyra kaip ir kitose šalyse. Visur reikia dirbti, mokytis, tobulėti, jei nori kažko pasiekti. Aš gyvenimą Ispanijoje vertinu dešimt balų. Dėl klimato, maisto, žmonių, kultūros, puikios gyvenimo kokybės. Kiekvienas vertina pagal savus kriterijus, tačiau mano atveju – Ispanija mano svajonių šalis.
Žinoma yra momentų, kai erzina kultūriniai skirtumai. Kartais norint kažką padaryti greitai – negali, nes tuo metu visi atostogauja arba miega per siestą. Tačiau taip pat manau, kad turėtumėme pasimokyti iš šio sugebėjimo mylėti save ir gyventi daugiau dėl savęs. Puikus jausmas, kai baigus darbą gali traukti prie jūros, kai nuolat geras oras, šiltas ir skaidrus vanduo. O aš nuo pirmo išvažiavimo į Ispaniją daugiau nebedrįsau lipti į Baltijos jūrą.
– Ar po tokio ilgo laiko praleisto šioje šalyje yra dalykų, kurie Jus vis dar stebina?
– Taip. Erzina žmonių vėlavimas, požiūris į darbą, neatsakingumas ir labai prasti vairavimo sugebėjimai. Viską galėčiau suprasti ir paaiškinti, bet vienintelis dalykas, kuris mane kaskart išveda iš kantrybės – vairavimo ypatumai. Šiuo metu tenka važinėti į darbą kiekvieną dieną pirmyn atgal apie 50 kilometrų, tai kiekvieną dieną į darbą atvažiuoju burbėdama.
– Kokios pačios įdomiausios ispanų tradicijos? Kuo jos skiriasi nuo lietuviškų?
– Labai nustebino papročių skirtumas švenčiant tradicines religines šventes. Lietuvoje Kūčios yra susikaupimo ir šeimos šventė, nesilinksminame, nevalgome mėsos ir praleidžiame vakarą namuose. Ispanijoje jau du mėnesius prieš Kūčias restoranuose pradedami rezervuoti stalai, kur susirenka šeimos nariai, valgo mėsą, švenčia. Vėliau jaunimas užbaigia vakarėlį klubuose, kur linksminasi iki paryčių. Ir taip visas tris dienas.
Per Kalėdas ar Kūčias čia neįprasta dovanoti dovanas, vaikai nelaukia Kalėdų Senelio. Dovanas čia neša Trys karaliai, kurie taip pat labai švenčiami. Panašiai kaip ir Lietuvoje Ispanijoje yra švenčiamos Joninės, dega laužai. Daugiausia Joninės švenčiamos paplūdimiuose, laužai kuriami centrinėse miesto aikštėse. Švenčiamos ir Užgavėnės – jos čia yra didžiausia šventė. Vyksta karnavalai.
– Ispanija, ko gero, pirmiausia asocijuojasi su bulių koridomis. Gal teko pabuvoti? Kokie įspūdžiai?
– Koridoje pabuvoti neteko ir visiškai nevilioja. Esu vegetarė ir be galo myliu gyvūnus, nenoriu matyti šių kraupių vaizdų ir visiškai nepalaikau šios tradicijos. Be to, kuo toliau tuo labiau tai yra draudžiama pramoga – tradicija.
– Ispanai – labai temperamentingi žmonės. Jei paprašyčiau apibūdinti tikrą ispaną, koks jis būtų?
– Tai labai sudėtingas klausimas. Ispanai, taip pat kaip ir kiekvienos tautos žmonės, labai skirtingi. Tačiau bendri bruožai vis tik vyrauja. Žinoma, tamsus gymis, žemas ūgis, rudos akys. Jie karšto būdo, labai emocingi, greitai užsiplieskiantys. Turi ilgai besitęsiančias emocijas, pyktį.
– Ar yra dalykų, kurių čia atvykęs turistas geriau jokiu būdu nedarytų, arba atvirkščiai, kažką, ko neaplankęs gailėtųsi visą gyvenimą?
– Atvykus į Ispaniją nedera neparagauti tipines „Paella“, Riojos vyno bei patarčiau pabuvoti tipiškame ispaniškos muzikos bare, kur vyksta salsos šokiai, šokama Kizombos ritmais.