Lietuvių nuotykiai Vang Vienge - viename gražiausių Laoso gamtos kampelių

Čia atvykome iš Laoso sostinės Vientianio patraukę šiauriau. Po kelių valandų kelionės autobusu patekome į Vang Viengą - kaimelį šalia upės ir kalnų, kuris labai išpopuliarėjo tarp turistų.

Taip pat skaitykite: Ką lietuvės merginos patyrė gražiausiame Šri Lankos paplūdimyje

arba: Metafizinis simbolizmas - Indijos šventyklas puošia erotinės skulptūros

Ir tai labai matosi, ypač miestelio centre - kavinės, viešbučiai, interneto paslaugos...

Todėl norėdami išvengti skruzdėlyno, apsistojome miestelio pakrašty. Tikrai gražu čia - kaip visada, neėmėme jokių siūlomų pavažinėjimų po apylinkes, o išsinuomoję motorolerį sėdome ant jo ir nepaisant garantuoto lietaus, pasižvalgėme po apylinkes.

Vang Viengas garsus savo olomis - aplink jų yra bent keliolika, mes porą iš jų aplankėme. Iki vienos reikėjo nemažą galą kopti į kalną, bet vaizdas oloje atpirko.

Prieš mus ėję keli užsieniečiai pasišviesdami su žvakėmis įlindo tik į pirmą olos ertmę, o mes, kadangi buvome pasirūpinę ir žibintuvėliais, įlindome gerokai giliau, kol buvo galima lįsti. Prasibrovus pro akmenines kliūtis radome didelę ertmę - ten tiek vietos, kad kokių 3 aukštų nemažas namas tilptų viduje. Supratau, kad galėčiau būti speleologu - tikrai veža tamsoje nardyti tarp akmenuotu sienų.

Ir kitos, civilizuotos olos viduje - kadangi ji šalia miestelio, tai ir apšvietimas įrengtas, ir takeliai išbetonuoti - gražu, bet nėra atradimo jausmo, kaip landžiojant tik su žibintuvėliu rankose po tamsias olas. Be to, panašią, civilizuotą, tik dar geriau apšviestą ir gerokai ilgesnę olą buvome matę Portugalijoje - pirmą kartą įspūdis visada stipresnis, todėl daug laiko šitoje tarsi jau matytoje oloje ir neužgaišome...

Vaizdai važinėjantis prastais kaimo keliukais ir tilteliais:

Beieškodami vienos olos (ne taip ir paprasta kai kurias iš jų surasti - su ženklais, jeigu jie yra, vietiniai mėgsta improvizuoti, todėl nelabai jie padeda), radome palmių su bananais giraitę.

Bananai, deja, nebuvo tinkami valgyti (žali arba laukiniai - nežinau), bet netoliese radome ananasu „daržą“ - vieną nusipjovėme ir suvalgėme - saldus ir skanus, nors dar ne visiškai sunokęs buvo.

Kuri laiką sekėsi su oru - trumpai palydavo tuomet, kai mes kaip tik būdavome įsilindę į olas. Bet vakarop užpylė rimčiau - dėl to nebegalėjome tęsti kelionės toliau, nes vieškelis tiesiog atsirėmė į upeliuką - jei nebūtų liję, būtume galėje jį pervažiuoti, negilus, bet greit prisirinko vandens.

Kol kelioliką kilometrų duobėtais ir pelketais keliukais vaziavom namo - nuolat lijo, nors mes ir turėjome lietpalčius, bet patingėjome užsidėti - sulysim, na ir ką. Ir sulijom...