Pavojai, kuriuos kelia vaistai, geriami kelionės ir švenčių stresui sumažinti

Šventinis laikotarpis pasižymi stresą keliančiomis aplinkybėmis – nuo ilgo laukimo parduotuvių eilėse, skrydžių vėlavimo ir pasimetusių lagaminų, iki kamščių keliuose, šeimos barnių ir dešimčių kitų dalykų, kurie gali klostytis ne taip, kaip jums norėtųsi.

Daugeliui žmonių šventinis laikotarpis kelia stresą ir nerimą. Net patį ramiausią žmogų lengva išvesti iš kantrybės šventinės karštinės metu.

Daugeliui suaugusiųjų lengviausias sprendimas yra tiesiog išgerti nerimą mažinančių vaistų dozę, kad šiuo stresą keliančiu laikotarpiu atsipalaiduotų. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš dešimties suaugusiųjų, keliaujančių kur nors šventėms, griebiasi vaistų. Tačiau tai ne visada yra geriausias sprendimas.

Taip, raminančių savybių turintys vaistai, tokie kaip Ativanas, Klozapinas ir Ksanaksas, gali padėti sumažinti nerimą ir stresą, ir kai kuriais atvejais netgi yra būtini. Tačiau šie vaistai, ypač tada, kai yra naudojami nepasitarus su gydytoju, paskui save neša visą šalutinių poveikių lagaminą.

Daug kam šie vaistai yra išrašomi dėl tikro nerimo ir depresinių sveikatos nukrypimų, tačiau yra tiek pat daug žmonių, kurie „pasiskolina“ šiuos vaistus iš draugų tam, kad „nusiramintų“ skrydžio ar ypatingai varginančios šventinės vakarienės metu. Problema ta, kad geriant šiuos vaistus be medikų rekomendacijos ir priežiūros, galima prie jų labai lengvai priprasti ir tapti priklausomiems.

„Geriant raminamuosius vaistus, tokius kaip nerimą mažinantys Ativanas ar Klozapinas, galima tapti priklausomam. Todėl jeigu jūs naudojate vaistus, kad lengviau išgyventumėte šventines dienas ir jeigu jų naudojate per daug, galite tapti nuo jų priklausomi ir pasibaigus šventėms“, – paaiškina psichoterapeutas Johnas Tsilimparis.

Tokia priklausomybė sukelia kitą problemą. Geriant tokius vaistus ar padidinus jų dozę šventinio sezono metu, ir tada nustojus juos gerti, gali atsirasti vaistų gėrimo nutraukimo sindromų, tokių kaip nemiga, raumenų susitraukimai, nepaaiškinama baimė, virškinimo problemos, netgi depresija, kas sąvokai „pošventinis liūdesys“ gali suteikti naują reikšmę.

Kiti galimi šalutiniai šių vaistų poveikiai – nuovargis, atminties praradimas ir suprastėjusi koordinacija. Kai kuriais atvejais jie netgi gali sukelti didesnį nerimą ar streso pojūčius, kurių norėdami atsikratyti jūs tuos vaistus visų pirma ir gėrėte.

Nėra gerai maišyti raminamuosius su kitais vaistais. Taip pat ir su alkoholiu. Juk vienas iš įprastų dalykų, kurį darome kalėdiniu laikotarpiu, yra piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais – paprastai jau lėktuve pradedame nuo šventinio kokteilio. Tačiau gerti alkoholį geriant nerimą ir stresą mažinančius vaistus yra tikrai blogas sumanymas.

„Jeigu jūs geriate vaistus, geriau nemaišykite jų su alkoholiu. Tai gali jums sukelti didelių problemų“, – rekomenduoja Tsilimparis, knygos „Retrain Your Anxious Brain“ autorius.

Alkoholio ir tokių vaistų kombinacija sustiprins vaistų poveikį nervų sistemai ir sukels galvos svaigimą, mieguistumą ir pablogins jūsų koncentraciją.

Visi esame girdėję baisių istorijų apie tai, kai žmonės, išgėrę tabletę, kuri jiems turėjo padėti nusiraminti skrydžio metu, nusiplėšdavo nuo savęs visus rūbus ir panikuodami bėgiodavo po lėktuvą. Ar apie taip garsiai knarkiančius ir gausiai besiseilėjančius keleivius, kuriuos skrydžių palydovai būdavo priversti žadinti, kad šie netrukdytų kitiems keleiviams.

Taigi ką jūs galite padaryti, kad sumažintumėte šventinių kelionių stresą, be vaistų gėrimo?

Visų pirma, svarbu apskritai suprasti, kas konkrečiai šiuo šventiniu laikotarpiu kelia nerimą ir stresą.

„Šis laikotarpis gali būti labai dramatiškas ir stresą keliantis daugiausiai dėl to, kad atsiranda problemų dėl laiko stokos, didelių lūkesčių ir pinigų leidimo“, – paaiškina Tsilimparis. „Ir žmonės yra linkę pamiršti tikrąją švenčių prasmę dėl visų šitų dalykų“.

Todėl nepaisant to, ar jūsų šventinės kelionės stresas prasideda dar prieš išvykstant, ar skrydžio viduryje ar tada, kai atvykote į vietą, yra keletas būdų, kaip sumažinti jūsų nerimą negeriant vaistų.

Prieš kelionę: paskirkite protingą, realistišką biudžetą savo šventinėms išlaidoms, kad nesijaustumėte nepatogiai ir išsunkti tada, kai gausite kreditinės kortelės išklotinę.

Apribokite laiką, kurį praleisite su savo artimaisiais ir pasistenkite savo kelionę paversti atostogomis sau. Todėl vietoj to, kad praleistumėte savaitę su šeima, sumažinkite šį laikotarpį iki keturių dienų, o kitas tris dienas nuveikite ką nors kito.

Kelionės metu: kai auga streso lygis, išbandykite kai kuriuos kvėpavimo ir tempimo pratimus. Užsimerkite ir susikoncentruokite į kvėpavimą arba mintyse įsivaizduokite kažką labai gražaus. Tai galėtų būti paplūdimys ar miškas.

Pasistenkite padaryti raumenų atpalaidavimo pratimų, kai įtempiate raumenis ir juos atleidžiate. Kelkite savo kulkšnis aukštyn ir žemyn taip, kad jaustumėte įtampą savo blauzdose. Tai ypatingai geras pratimas, jeigu keliaujate traukiniu ar lėktuvu, nes jį galima daryti sėdint.

Išbandykite holistinę terapiją, tokią kaip levandų aliejaus aromaterapija ar svaigiojo pipiro šaknies terapija, kuri padeda nuraminti mintis ir nuimti įtampą.

Atvykus į vietą: atraskite laiko sau, pavyzdžiui, nueikite į sporto salę ar užsirašykite į masažą.

Jeigu stresas vėl pradės didėti, nueikite į ramią vietą, atsigulkite ir panaudokite keletą minučių tempui sulėtinti.

„Kelionių ir šventinis stresas yra labai smarkiai susijęs su lūkesčiais“, – pripažįsta psichoterapeutas Johnas Tsilimparis. „Todėl labai svarbu, kad jūsų lūkesčiai būtų realistiški. Yra normalu pasakyti „ne“ žmonėms, kai galvojate, kad prisiėmėte per daug darbų. Tai reikia daryti tam, kad neišeitumėte iš proto rūpindamiesi, ar visos dekoracijos, visos dovanos, kurias nupirkote, yra geros, ar viskas jūsų namuose atrodo tobulai. Tai tikrai yra tas laikas, kai reikia pristabdyti ir pasistengti atsiminti, kad daugeliui žmonių nerūpi visos šitos smulkmenos“.