Muslimovo gyvenvietė apleista po avarijos kombinate „Majak“
FOTO: RIA/Scanpix
Nors pasaulio upes ir ežerus išrikiuoti pagal tai, kuris labiausiai užterštas, yra sudėtinga, visgi yra keletas tokių, kurie išsiskiria iš bendros masės.
Tokie teršalai, kaip pramoninės atliekos, kanalizacijos nuotekos bei žemės ūkio šalutiniai produktai gali sudaryti gana toksišką kokteilį. O dar įvertinus faktą, kad didžioji dalis šių upių bei ežerų yra maisto šaltinis greta gyvenančioms populiacijoms, galima suprasti, kad tai nėra šiaip dykynėje esantys užteršti vandens telkiniai.
Portalas mothertrip.com pateikia informaciją apie kelis labiausiai užterštus vandens telkinius, kurių reikėtų saugotis.
Viktorijos ežeras plauna trijų Rytų Afrikos valstybių – Kenijos, Tanzanijos ir Ugandos – krantus, todėl dėl ežero išvalymo ir teršalų kontrolės susitarti labai sudėtinga. O dėl menkos teršimo kontrolės žmonės į šį ežerą išleidžia kanalizacijos nuotekas, jame plauna savo automobilius, o vėliau maudosi.
Blogiausia tai, kad dėl kontakto su šio ežero vandeniu žmonės gali užsikrėsti tokiomis ligomis, kaip šistosomozė, plaučių uždegimas, cholera, viduriavimas ir kai kuriomis odos ligomis.
Prie 320 kilometrų ilgio Citarum upės Indonezijoje įsikūrė daugiau nei 500 fabrikų ir visai tikėtina, kad tai yra labiausiai pasaulyje užteršta upė.
Jos paviršiuje plūduriuoja tiek daug šiukšlių, kad kai kuriose vietose net nesimato vandens, o šiukšlių rinkimas upėje yra pelningesnis nei žvejyba, nors ir rizikuojama pasigauti kokią nors nemalonią ligą.
Didieji ežerai, esantys tarp JAV ir Kanados, pastaraisiais metais smarkiai nukentėjo dėl taršos iš automobilių pramonės, naftos perdirbimo gamyklų, žemės ūkio nuotekų, chemijos fabrikų ir transporto nuotekų. Nors šie ežerai ir neatrodo blogiausiai sąraše, juose susikaupęs toks nuodingas sultinys, kurį dar teks iškuopti.
5500 km ilgio Geltonoji upė Kinijoje dažnai užteršiama chemijos nuotekomis, upės vaga dažnai nukreipiama ar užtvenkiama, todėl ji neretai stipriai nusenka, o kartais net paraudonuoja. 1/3 upės yra nebetinkama naudoti, bet šis faktas niekaip nelėtina taršos. Upės vanduo tiekiamas milijonams Kinijos gyventojų, kurių besiplečiantys miestai yra dar vienas taršos šaltinis.
Nors Riachuela upė, tekanti per patį Buenos Aires (Argentina) centrą, palyginus yra labai maža (vos 100 kilometrų ilgio), ji vadinama didžiausiu atviru kanalizacijos vamzdžiu pasaulyje – į ją kasdien nuteka 325 000 tonų kanalizacijos nuotekų.
Šią upę teršiantys švinas, gyvsidabris, kadmis, nitratai ir varis patenka į geriamo vandens rezervuarus, kuriuos naudoja daugiau nei 5 mln. netoliese gyvenančių žmonių.
Onondaga ežeras (JAV) yra toks užterštas, kad JAV aplinkos apsaugos agentūra jį pavadino pavojingų atliekų susikaupimo vieta. Pramoninės veiklos šalutiniai produktai - fosforas, amoniakas, nitritai, gyvsidabris, bakteriniai teršalai – kartu su nespecifiniais taršos šaltiniais pavertė ežerą didžiuliu nuodų telkiniu.
Sarno upė vadinama labiausiai užteršta upe Italijoje, o galbūt ir visoje Europoje. Žemės ūkio ir kanalizacinės nuotekos dažnai patenka į upę, o valymo metodai yra nepakankami, kad išvalytų vandenį. Sarno upė neretai patvinsta, todėl greta gyvenantys žmonės nuolat rizikuoja savo sveikata.
Galite nepatikėti, bet Karačajaus ežeras (Rusija) yra visiškai užterštas radioaktyviomis (ir kitokiomis) atliekomis, kurios į ežerą iš Majak atominių atliekų saugyklos buvo nuleidžiamos nuo 1950 metų.
Teršalai dabar skverbiasi į aplinkinę dirvą ir gruntą, todėl kyla aplinkinių upių ir netgi Arkties vandenyno užteršimo grėsmė. Mokslininkai prognozuoja, kad jei teršalai pateks į Arkties vandenyną, jie gali pasklisti po visą pasaulį.
Yumana upė yra istorinių ir šventų ritualų atlikimo vieta, bet joje esama ir mėšlo – tiesiogine prasme. Upe kasdien nuteka daugiau nei 3,5 mlrd. litrų kanalizacijos nuotekų (todėl nuotekų koncentracija upėje maudymosi saugumo normą viršija 100 000 kartų), miestai kasdien papildomai sunaudoja 1,1 mlrd. litrų upės vandens. Šventojoje upėje nebegali išgyventi nei žuvys, nei augalai, o šventikai dėl didelio užterštumo grasina boikotuoti kasmetines piligrimines apeigas.
Prie trečio pagal dydį Kinijos Tai ežero krantų yra daugiau nei 2800 fabrikų, todėl nenuostabu, kad tai yra ne tik vienas didžiausių, bet ir vienas nešvariausių ežerų Kinijoje. Pareigūnai paskaičiavo, kad visų pramoninių ir kanalizacijos teršalų išvalymas iš šio ežero kainuotų 14,4 mlrd. JAV dolerių. Kol kas ežero vanduo yra visiškai žalias – dumbliai pramoninėse atliekose atranda pakankamai mitybinių medžiagų ir klesti.
Žala Jangdzės upei (Kinija) dėl taršos yra tokia didelė, kad ji jau vadinama nebepataisoma. 6200 kilometrų ilgio upėje apie 600 kilometrų yra užteršti dėl daugybės užtvankų, besaikio žemės drėkinimo, pramoninės taršos bei populiacijos augimo.
Dabar upėje sugaunama 35 proc. visų gėlavandenių Kinijos žuvų. Ant šios upės statant Trijų tarpeklių užtvanką, buvo iškeldinta daugiau nei 1 mln. žmonių.
King upė (Australija) yra labiausiai užteršta upė visoje Australijoje – labiausiai dėl rūdos kasimo veiklos, netoli šios upės vykstančios dar nuo 1880 metų. Iki 1995 metų į upę kasmet patekdavo 1,5 mln. tonų kasybos atliekų, o dūmai iš liejyklų skatina rūgščių lietų susidarymą. Šiais laikais kasyba vis dar tęsiama, todėl upės vanduo dėl jame ištirpusių metalų ir kasybos atliekų vis dar yra nuodingas vandens gyvūnijai.
Misisipės upė (JAV). Kaip galima buvo pamiršti šią milžinišką upę, kertančią 10 valstijų ir kasmet pernešančią milijonus tonų teršalų į Meksikos įlanką, kurioje jau susidarė liūdnai pagarsėjusi „negyvoji zona“.
Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje upė kasmet pernešdavo 50 mln. tonų nuodų. Negyvoji zona taikliai pavadinta dėl to, kad joje deguonies kiekis yra toks mažas, jog jokia jūrų gyvybės forma joje išlikti nebegali.
