Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode

Skuodas yra senas viduramžių miestas, įsikūręs kelių kryžkelėje, turtingas savo istorija, tradicijomis, ryškiu žemaitiškumu.

Skuodas – yra šalies šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Pirmąkart Skuodas minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden). 1572 metų gegužės 17 dieną Skuodui buvo suteikto Magdeburgo teisės ir taip gyvenvietė įgijo miesto statusą. Tada jo valdytojas Jonas Jeronimas Chodkevičius į miestą priviliojo amatininkų, prekybininkų, kurių dalis buvo vokiečiai, žydai.

Skuodo rajone jau tūkstantmečius pradėjo skaičiuoti pats seniausias ir šlovingiausias Apuolės piliakalnis. Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose - 853 m. – paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Mosėdis – tai ištisa grožio karalija, dar vadinama Akmenų sostine. Čia įkurtas V. Into akmenų muziejus. Restauruotame vandens malūne įsikūrusi kamerinė akmenų ekspozicija, o muziejaus parkas užima apie 14,5 ha plotą. Didelę trauką turi ir paties V. Into sodyba, kur muziejus ir buvo pradėtas kurti.

Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas V.Into akmenų muziejus (Salantų g. 2, Mosėdis, www.akmenumuziejus.lt). Restauruotame vandens malūno pastate įsikūrusi kamerinė akmenų ekspozicija. Atnaujintose ekspozicijose galima rasti geologinių žemėlapių supažindinančių su ledynų istorija, su žemės plutoje vykstančiais procesais, eksponuojamos įvairios uolienos, suakmenėjusios augalų ir gyvūnų liekanos, naudingos iškasenos, mineralai (brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys).

Muziejaus lauko ekspozicija šiandieną užima apie 14,5 ha ploto teritoriją, kurioje eksponuojama daugiau nei 200 įvairių akmenų. Riedulių įvairiaspalvius raštus dar labiau paryškina parko žaluma.

Muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje kolekcijoje yra daugiau nei 17 itin retų, 150 retų augalų ir 39 augalai, registruoti Lietuvos genų banke. V. Into akmenų muziejaus parkas unikalus tuo, kad neturi griežtų ribų, jis tapo neatsiejama Mosėdžio miestelio dalimi. Galima sakyti, kas Mosėdžio miestelio teritorija – tai akmenų muziejus, turintis savitą stilių ir veidą.

2008 m. muziejaus teritorijoje įgyvendinant projektą „Kuršių tradicijų atgaivinimas akmeninėse skulptūrose ir tradiciniuose amatuose“ buvo įrengtas Skulptūrų parkas, kuriame puikuojasi 11 akmeninių skulptūrų.

Didelį lankomumą turi ir paties V.Into sodyba (Akmenų g. 28, Mosėdis), kur muziejus ir buvo padėtas kurti. Pirmąjį akmenį į šią sodybą daktaras parsivežė dviračiu. Nuo jo ir prasidėjo darbai. Sodyboje pradėti sodinti gėlynai, alpinariumai, vežami akmenys, kasami tvenkiniai, daromos įvairios akmenų kompozicijos. Vėliau visa tai pradėjo plisti po visą Mosėdžio miestelį. 2009 m., įamžint jo atminimą, miestelio centre buvo iškilmingai atidengtas V.Intui skirtas paminklas (autorius – R.Eidėjus).

Miestelio centre stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – viena gražiausių bažnyčių šiame krašte. Dviejų bokštų balta vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia pastatyta 1844 m. Netoliese jos stovi namas, kuriame 1895 – 1898 m. gyveno rašytojas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas Juozas Tumas – Vaižgantas.

Didingą Mosėdžio istoriją mena miestelio centre, prie tvenkinio, prisiglaudęs Mosėdžio piliakalnis, datuojamas XIII a.

Didžiausias Lietuvoje Barstyčių akmuo pokario metais atkastas netoli Barstyčių, Puokės kaime. Akmuo yra laivo formos, jo ilgis – 13,4 m., plotis – 7,5 m, aukštis – 3,6 m. Jis įrašytas į Lietuvos rekordų knygą ir paskelbtas geologiniu gamtos paminklu.

Apuolės piliakalnis (Apuolės k., Aleksandrijos sen.). Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė, paminėta pasaulio metraščiuose – 853 m. (IX a.), kai kuršiai sumušė danų kariuomenę. Tai buvo senovės kuršių sostinė, ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. Šiandien Apuolė – draustinis, kuriame yra vaizdingas Luobos upės slėnio kraštovaizdis, piliakalnis, tų laikų gyvenvietės ir kapinyno liekanos.

Kasmet ant piliakalnio vyksta unikali šventė – Senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“. Apuolės festivalis yra vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių Pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau lankytojų. Dvi dienas festivalio žiūrovai turi galimybę pamatyti demonstruojamus IX a. kuršių ir vikingų amatus, vikingų ir kuršių kariuomenių susirėmimus, kovų turnyrus, senovinius žaidimus bei rungtis, lankininkų rungtynes ir pan. Renginio metu koncertuoja įvairios archajinės muzikos grupės. Tai puiki galimybė aktyviai pailsėti nuostabiame gamtos ir istorijos kampelyje, vaikams tai puiki pramoga tiesiogiai prisiliesti prie mūsų istorijos.

Žemdirbio muziejus (Truikinų k., Aleksandrijos sen.) – 36 a privatus muziejus. Jame rodomi surinkti istoriniai eksponatai: senoviniai įrenginiai, prietaisai, įrankiai, baldai, namų apyvokos reikmenys. Ekspozicija pateikta atstatytose rąstinėse klėtyse, kuriuose galima ir pernakvoti. Atskirai demonstruojami motociklai. Šalia veikiančioje kalvėje galima išbandyti kalvio amatą.

I.Navidansko botanikos parkas (Kalnėnų k., Aleksandrijos sen.) – vienas pirmųjų botanikos parkų Lietuvoje. Jo plotas apie 48 ha. Parke auga virš 300 taksonų (rūšių, porūšių ir veislių) sumedėjusių augalų. Ir nors parkas yra privati nuosavybė, bet jame gali lankytis kiekvienas norintis, už tai nemokėdamas nei cento.

Žmonės atvažiuoja pasigrožėti senais ir retais medžiais bei krūmais, atsigauti plačių tvenkinių pakrantėse, pasivaikščioti ūksmingomis alėjomis. Be alėjų, senų ar retų medžių bei krūmų šiame parke yra ir kitų įdomių vietų. Tai jaukios poilsiavietės, gėlynai, tilteliai, samanoti nameliai ir dideli akmenys bei didelis vaismedžių sodas. Parke iškasti 7 tvenkiniai, kuriuose teikiamos ir komercinės žvejybos paslaugos.

Netoliese, Ylakių kaime, yra įsikūręs Ylakių amatų centras. Ylakių amatų centras siūlo dvi edukacines programas: „Audimas ir juostų pynimas“ ir „Duonelės kelias“.

Edukacinio užsiėmimo metu susipažinsite su lietuvių tekstilės tradicija, lino „kančia“ ir avių vilnos gavyba (Ylakių audėjams atminti kampelyje), su darbo įrankiais ir įvairių faktūrų siūlais, su audimo ir juostų raštais, raštų pavadinimais ir reikšme baltų kultūroje. Supažinsite su audinio brėžiniu ir metimu, su metmenų rietimu į stakles ir staklių užtaisymu, liaudies folkloru. Dalyvausite audimo procese - audžiant dvinytėmis ir keturnytėmis staklėmis, juostų pynime, vejant virveles (pastarąsias galite išsinešti).

Edukacinės programos „Duonelės kelias“ metu supažinsite su duonos kepimo istorija, jos rūšimis, Ylakių krašto duonos kepimo tradicijomis. Kiekvieną maloniai sutikusi su zuikio pyragu ir arbata ir už stalo pasodinusi gaspadėnė papasakos kaip duonelė maišoma, minkoma, rauginamam, kepama. Sužinosite apie duonelės kepimui reikalingus įrankius ir indus. Susipažinsite su lietuvių liaudies tautosaka apie duonelę. Ragausite ką tik iškeptą duonelę.

Šauklių tundra (Šauklių kaimas, Mosėdžio sen.) – Salantų regioninio parko dalis, Šauklių kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas – 82 ha. Jame saugomas poledynmečiu (prieš 10 000-12 000 metų) susiformavęs kraštovaizdis. Manoma, kad jame slūgso apie 300 000 kūb. metrų akmenų. Tarp jų auga itin vešlūs, aukšti, siekiantis 6 m, įvairiausių formų kadagiai, sudarantys ištisus sąžalynus.

Vietomis, tarp akmenų, drėgnesnėse įlomėse, žydi retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys. Riedulynas išsiskiria didele gyvūnų įvairove (pilkosios rupūžės, gluodenai, rudakiai satyrai, tetervinai ir kt.)

Šauklių tundroje, apgyvendinti lankytojų akims itin egzotiški kalnų avinai, vadinami muflonais. 18 (14 patelių ir 4 patinai) įspūdingo dydžio riestais ragais pasipuošusių gyvūnų buvo paleisti 40 hektarų teritorijoje. Teritorija aptverta aukšta tvora, kurioje netoli vartų įrengta šėrykla. Tai yra didžiausia Lietuvoje muflonų banda, gyvenanti aptvare laukinėmis sąlygomis.

Norintiems susipažinti su neįprastu mūsų kraštui, pirmykščiu, tundra primenančiu kraštovaizdiu, savita šios vietovės augalija ir gyvūnija gali keliauti per riedulyną vingiuojančiu apie 2 km ilgio pažintiniu taku. Jo gale įrengtas 300 m ilgio medinės dangos pėsčiųjų takas, pritaikytas ir neįgaliesiems riedulyno lankytojams.
(Salantų regioninio parko direkcija, Laivių g. 9, LT-97314, Salantai, Kretingos rajonas.)

Netoliese, Šaulių kaime, yra įsikūrusios Senųjų amatų centro dirbtuvės (Mosėdžio g. 57, Šaukliai). Juose galima susipažinti su juodosios keramikos istorija ir gamyba, pamatyti unikalią krosnį, įsigyti ar užsisakyti norimą indą, suvenyrą, o taip pat ir pačiam nusižiesti, nusilipdyti ir išdekoruoti savo darbelį.

Šilalės kaime pūpso penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje – Šilalės kūlis. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Kūlis guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda (akmenų grindinys). Šalia yra dubenėtasis ir aukuro akmenys, kurie yra pagoniškos šventyklos palikimas.

Skuodo kraštas iš kitų Lietuvos rajonų išsiskiria ir kryžių, medinių koplytstulpių gausa. Skuode yra ne tik medinių, bet ir Mūro kryžius. Jis miesto centre pastatytas dar 1567 metais, tačiau sovietmečiu buvo nugriautas ir sunaikintas. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, po kelerių metų Mūro kryžius buvo atstatytas – autentiškas, nes atkurtas pagal išlikusias nuotraukas ir žmonių pasakojimus. Šį kryžių galima laikyti mažosios architektūros paminklu, nes jis laikomas vienu seniausiu tokiu paminklu Lietuvoje. (P.Cvirkos g. skverelyje).

Dar viena Skuodo puošmena – Švč. Trejybės bažnyčia. Akmenų mūro romos katalikų bažnyčia pastatyta per porą metų, 1850 metais šią bažnyčią pašventino tuometis Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius.(Gedimino g. 12).

Miesto svečių dėmesį patraukia gražuolis miesto parkas (dar vadinamas Jaunimo parku) su fontanu, treniruokliais, sporto aikštelė jaunimui jame, sveikatingumo taku ir daugybe ūksmingų kampelių pasislėpti nuo saulės kaitros. Miesto parkas ir buvusi dvarvietė – be griežtai apibrėžtų ribų.

Buvusioje dvarvietėje nuo 1991 m. įsikūręs Skuodo muziejus. Muziejus turi istorijos, numizmatikos, archeologijos, architektūros, tautodailės, gamtos skyrius. (Šaulių g. 13, Skuodas, www.skuodomuziejus.lt )

Šiaurinėje parko dalyje stovi paminklas Tautos kančioms atminti. Šis kūrinys primena 1941 – 1999 metų lietuvių tautos kančias. Jis simboliškai įprasmina Lietuvos, Skuodo miesto, miestiečių, šio krašto žmonių istoriją, kentėjimus dėl šviesesnio, prasmingesnio gyvenimo (autorius – Vytautas Narutis).

S. Daukanto klėtelė-ekspozicija (Kalvių k., Lenkimų sen.). Kalviai – S. Daukanto gimtinė. 1793 m. šiame kaimelyje gimė žymus istorikas, švietėjas, tautosakos rinkėjas Simonas Daukantas. Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė.

1981 m. klėtelė sutvirtinta naujais sienojais, puikuojasi nauju nendrių stogu. Joje įrengtas memorialinis S.Daukanto muziejus, kuriame yra 4 ekspoziciniai kambariai. Restauruotos klėtelės pagrindiniame kambaryje nušviestas istoriko ir rašytojo gyvenimas, kūryba, atminimo saugojimas.

Kitame - darbo ir buities įrankiai seniau naudoti Lenkimų apylinkėse. Trečiasis klėtelės kambarys paskirtas Jurgio Pabrėžos – Lietuvos gamtininko, lietuviškos botaninės terminijos kūrėjo ir liaudies švietėjo atminimui. Ketvirtajame kambaryje, į kurį galima patekti iš šiaurinio klėtelės galo, įrengtas berno kambarys. Klėtelė, kur atostogaudamas gyveno S. Daukantas, įrengta pagal to meto valstiečių gyvenimą ir buitį.

Šaltinis: Skuodo rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyrius