Už kai kurias lietuviškas euro monetas galima gauti net ir keletą tūkstančių eurų. Nors jų išties labai mažai ir vargu, ar jomis kas nors atsiskaito parduotuvėje, tačiau numizmatikos ekspertas tikina – tokios vilties dar yra. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir kokių litų monetų ir kupiūrų dar turite...
Motiejus Valančius
41 straipsnių
Motiejus Kazimieras Valančius (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) (datos nurodytos pagal senąjį, Julijaus kalendorių) – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.
Istorijos pabaigos idėja pasirodė tokia patraukli, jog tapo dogma. Šiuolaikinis žmogus įtikėjo mitu, kad realybę galima konstruoti priklausomai nuo savo norų, lūkesčių ir jausmų. Ir kad karo niekada nebus, ir kad šių laikų žmonės protingesni už savo protėvius – juk tokia technologinė pažanga!
Prieš 36 metus Daugirdas dėl „Ant kalno mūrai“ pateko į KGB akiratį – šiandien jis atsargos majoras ir moko išradingų būdų, kaip tapti rakštimi priešui (14)
Septyniolikmetis už retorinį klausimą, kodėl vyrai „Ant kalno mūrai“ užtraukia tik gerokai įkaušę, pateko į KGB akiratį. Jam tai tapo ženklu, kad dar nieko nepadaręs jau tampi rakštimi, vadinasi, ne tik jėga gali būti pavojinga. Šiandien tas raseiniškis – jau atsargos majoras, puikiai išmanantis, ka...
Šiandien, kalbant apie alkoholio vartojimo problemas, dažnai sakoma, kad kalta mūsų šalies istorija. Arba konkrečiau – ilgi metai Carinės Rusijos, o vėliau – Sovietų Sąjungos okupacijoje, kurioje, anot kai kurių istorikų, buvo laikomasi taisyklės „girtą tautą valdyti lengviau“. Šiame istorijos etape...
Didžiausiu galvos skausmu rusams tapęs Valančius buvo paruošęs aiškų planą: imperija turi griūti (1)
Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais Lietuva priklausė Rusijos imperijai, o šioje galiojo degtinės monopolio įstatymas. Kiekvienas išgertas degtinės lašas papildydavo imperijos kišenę. Kaip teigia istorikas Paulius Vaidotas Subačius, M. Valančiui rūpėjo valstiečių moralė, tačiau pagrindinis blaivybė...
Vytautas Didysis nebuvo blaivininkas: už girtuoklystę nebaudė, o už kitus nusikaltimus net liepė patiems pasikarti (1)
Šiuo metu galioja ne vienas įstatymas, kuris riboja alkoholio prieinamumą: ribojamos pardavimo vietos, laikas, perkančiųjų amžius. Sunku įsivaizduoti, kad kova už alkoholio vartojimo mažinimą užvirė tik XIX amžiuje. Pirmasis į šią kovą stojo vyskupas Motiejus Valančius, kurio veikla gąsdino Rusijos ...
Jaunystės eliksyro paieškų pėdsakai veda į vieną iš Lietuvos dvarų: štai taip atsiranda Gyvasis vanduo (1)
Viduramžių alchemikai ne vienerius metus ieškojo tikrojo jaunystės eliksyro ir vaistų nuo žmones kamuojančių ligų. Vėliau nuo Londono iki Maskvos jie mokėsi distitiliavimo paslapčių, vadindami tai magišku procesu. Spiritiniai distiliatai buvo pirmiausiai laikyti vaistu, o ne gėrimu, ir praminti Gyvu...
Nėra žinių, kada Bareikiai atsirado. Nėra žinių, kada miestas nunyko. Netgi tiksliai iki šiol nežinoma, kur jis buvo: ar Erkšvos kaimo (Skuodo raj.) apylinkėse palei Luobos upę, ar kažkur dabartinės Grūstės (Mažeikių raj.) vietoje. Tačiau faktas, jog jis tikrai egzistavo. Ir tikrai buvo didelis, o p...
„Per 400 metų nuo tada, kada buvo pastatytas vienuolynas, nebuvo jokio gaisro. Tik 2011 metais buvo pirmasis ir vienintelis gaisras. Niekada karai vienuolyno nesugriovė. Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad per Pirmą Pasaulinį karą sviedinys buvo pataikęs į bažnyčios frontoną. Bet jokių kitokių sugr...
Lietuviai alkoholį vartoti pradėjo tik sovietmečiu? Baikit, pasakytų šimtmečio senumo laikraščiai (2)
Tarp mūsų vis dar giliai įsišaknijęs mitas, kad lietuviai degtinę kibirais gerti išmoko tik sovietmečiu, o iki tol buvęs tik niekuo dėtas folkloras – balti drobiniai marškiniai, klumpės, margi moterų sijonai ir prijuostės. Taip mes įsivaizduojame senovę. Romantiškai ir šviesiai.
Vien kūryba gyvas nebūsi: darbai, kurių teko griebtis garsiausiems Lietuvos ir pasaulio rašytojams (1)
Rašytojai dažnai gyvena lyg seni fantazijos voratinkliais apnarplioti stuobriai ir kol užbaigia ant širdies gulintį romaną, patys gali beveik nevalgyti, negerti ir nekvėpuoti. Tačiau valgyti vis dėlto reikia, o jei rašymas neišmaitina, tenka imtis kitų darbų, kurie garantuotų pajamas. Kitais gi kart...
Nasrėnų kaime, esančiame tarp Kūlupėnų ir Salantų, numatyta įgyvendinti trijų objektų – Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus, ąžuolyno ir buvusių Nasrėnų senelių namų – renovacijos projektus, kurie atnaujins šios vietovės veidą ir, tikėtina, padarys ją labiau patrauklia turistams.
Nors rinkimai nenumaldomai artėja, neketinu gilintis į vienos ar kitos partijos pasirinkimo motyvus. Pabandysiu aptarti kitokį, gal net svarbesnį, pasirinkimą, kai rinktis reikėjo tik iš 2, o ne 17. Beje, rinkimų data niekada nebuvo paskelbta.
Kaip kirčiuoti žodį Lietuva? Kunigo Aleksandro Burbos 1890 m. Amerikoje paskelbtoje poemoje „Ponas Bartkus“ rasime šias eilutes: „Susižadins Letų tauta, prisikels Lietuva / Ir bus liuosa mūsų žemė kaip senybėj buvo.“ Pagal dabartinę sunorminta lietuvių kalbą reikia kirčiuoti Lietuvà, jei vartojamas ...
Čia užsukę pasijusite kaip Italijoje: šio mažo Lietuvos lobio nesugriovė nei karai, nei gaisrai (21)
„Per 400 metų nuo tada, kada buvo pastatytas vienuolynas, nebuvo jokio gaisro. Tik 2011 metais buvo pirmasis ir vienintelis gaisras. Niekada karai vienuolyno nesugriovė. Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad per Pirmą Pasaulinį karą sviedinys buvo pataikęs į bažnyčios frontoną. Bet jokių kitokių sugr...
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.
Išties, keistą partiją Lietuvai valdyti išrinko tautiečiai.
Pirmąjį pasaulinį karą, bolševikų revoliuciją ir po jos sekusį terorą, Leningrado blokadą ir sovietinio karingojo ateizmo metus išgyvenusi vyskupo Motiejaus Valančiaus 1864 m. išleista bažnytinių giesmių knyga, vadinamoji „Kantyčka“ po daugiau nei šimtmetį trukusių klajonių grįžo į Lietuvą.
Kodėl lietuviai užprogramuoti sėkmei? Apie tai ir apie išrinktas idėjas Lietuvai „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ žurnalistas Andrius Tapinas kalbino prof. Vytautą Landsbergį, kuris pabrėžė, kad jam svarbiausia atrodo pati Lietuvos idėja.
Artėjant Lukiškių aikštės atidarymui po rekonstrukcijos, žiniasklaidoje netyla diskusijos ką ir kaip statyti vietoj 1991 m. nugriauto Lenino paminklo.