Įspūdžiai ir emocijos – Justo pasakojime:
Quetzaltenango pasididžiavimas – Santa Maria. Paskutinį kartą šis vulkanas išsiveržė 1902 metais. Jis laikomas vienas iš didžiausių per paskutiniuosius 300 metų. Po išsiveržimo "gimė" mažasis vulkanas – Santiaguito, kuris yra vienas jauniausių Gvatemaloje. Jis vis dar aktyvus ir išsiveržia kas valandą. Stebėti jo šou – tikras malonumas!
Sužinojęs, kad šiam kopimui nebūtinas gidas, keletą dienų ieškojau kompanjonų ir galiausiai radau dvi šaunias amerikietes, su kuriomis kopti buvo tikras malonumas, nes galėjome neskubėti, ilsėtis ir fotografuoti, kiek širdis geidžia, todėl ir pats kopimas nebuvo toks varginantis.
Užkopę į viršūnę, paskendome debesyse, todėl tik gerokai sutemus ir išsisklaidžius debesims, užsikūrę laužą iš aplinkui surastų medienos gabaliukų, pamatėme naktinį miestų ir miestelių grožį. Ir...stovėdami ant viršūnės krašto, netikėtai pamatėm lavos pliūpsnius, tad greitai bėgome ant aukščiausio akmens ir stebėjome, kaip lėtai kyla juodi lavos debesys.
Ilgiau nei valandą laukėmė dar vieno išsiveržimo, bet nesulaukėme ir sušalę nuėjome miegoti. Miegojome kokią valandą, nes vos užmigus, pakilo itin stiprus vėjas. Atrodė, jog suplėšys palapinę. Buvo tikrai neramu, tačiau išgyvenome, nesušalome ir ryte, atsisėdę ant akmens, laukėme stebuklingo saulėtekio.
Jei galėčiau, kopčiau į visus vulkanus, nes tas jausmas, užkopus į viršūnę ir pamačius kvapą gniaužiančius vaizdus – nerealus, nepakartojamas ir kabinantis.