Drąsiai Krokuvą galėčiau pavadinti kepyklėlių miestu, nes kiekvienoje gatvėje pamatysite bent po kelias. Visi kepa bandeles ir duoną. Tiesa, ne visos jos populiarios bei geros.
Visgi Krokuvoje yra ne tik tai – lenkai negali gyventi be silkės. Taip jas mėgsta, kad net miesto centre turi specialų silkėms dedikuotą restoraną „Ambasada Sledzia“. Pagrindinis vietos išskirtinumas – jie kiekvieną dieną gauna šviežios silkės, iš kurios ruošia įvairiausius patiekalus: nuo šaltųjų iki karštųjų.
Yra didžiulis silkių meniu – jei nori, gali pasiimti silkės kepsnį, kotletukų. Aš šiandien išbandysiu pietų meniu, kuriame yra 10 skirtingų silkių. Kiekviena kainuoja 5 eurus. Galima rinktis su įvairiausiais priedais, prieskoniais.
Pradedu savo degustaciją. Pasirinkau keturis skirtingus variantus. Startuoju nuo silkių tartaro – labai populiarus, kasdienis patiekalas. Mes Lietuvoje daugelyje restoranų turime tuno ar lašišos tartarų, o čia jie valgo silkės tartarą, kuris paruoštas su svogūnais, krienais, majonezu. Iš tiesų, nieko neįprasto. Man labiausiai primena Kūčias, Kalėdas – patiekalus, kurie ruošti pas mamą ar močiutę. Labai skanu, toks naujas silkės pataluose paruošimo būdas. 10 balų.
Antras patiekalas – silkė garstyčių ir medaus padaže. Gražus pateikimas, šiek tiek prabangesnis nei tartaras. Ši silkė saldesnė, su pikantiškumu, bet kažkas čia ne iki galo, aš neužsisakyčiau antrą kartą. Duodu 7 balus.
Trečias patiekalas – nr. 1 pagal pardavimus čia ir turbūt visoje Lenkijoje – silkė su grietine bei svogūnais. Toks labai naminis paruošimas. Manau, kad turėtų būti kažkas ypatingo – vis tik lenkai yra silkių ekspertai. Pati silkė labai švelni, lengvo skonio, neturi aitraus kvapo. Dar vienas patiekalas, kuriam skiriu aukščiausią įvertinimą.
Paskutinis patiekalas – aštrioji silkė su čipotlės pipirais ir vietiniu padažu. Šiek tiek bijau, nes mane įspėjo dėl aštrumo. Oho! Degina, tikrai aštru. Šiaip skanu, neturiu ko prikišti, bet, kadangi man yra per aštru, duodu 8 balus.
Istorinis ir labai svarbus Krokuvai rajonas – Žydų kvartalas. Gyventojai sako, kad tai yra labiausiai atgyjantis rajonas, kuriame galima rasti daug gerų restoranų, kavinių, viešbučių, knygynų. Jei centre daugiau trinasi turistai, tai šį rajoną mėgsta patys lenkai.
Judah skveras dabar yra maisto turgelis, kur sustatyti kioskai, restoraniukai ant ratų, kaip dabar įprasta visame pasaulyje. Iš žmonių kiekio galima pagalvoti, kad čia tikrai turėtų neblogai gaminti – pilna lankytojų prie kiekvieno kiosko.
Yra restoranai, kurie maistą ruošia restoraniškai, bet yra tokių, kurie maistą ruošia taip, kaip namie. Toks yra ir restoranas „Kuchnia u Doroty“. Čia visada stovi žmonių eilės, nes valgai kaip pas tikrą lenkų šeimininkę – niekur nėra skaniau. Rekomenduojama ateiti kuo anksčiau, netempti į vakarą, nes kitaip staliuko negausi.
Pradėkime vakarienę nuo sriubos – barščių su koldūnais. Jie be jokių daržovių – tik raudonas skystis su plaukiojančiais koldūnais. Labai stipraus skonio, tikrai skanu. Puiki pradžia.
Su antru patiekalu aš akivaizdžiai persistengiau – reikėtų visą dieną nieko nevalgyti ir tada užsisakyti tokią porciją. Man atrodo, vis tiek ji netilptų. Tai yra milžiniški du bulviniai blynai, ant kurių viršaus pila guliašą. Tokio derinio nesu girdėjęs bei matęs. Sakė, jog tai yra populiarus tradicinis lenkiškas receptas.
Atrodo, kad valgau du skirtingus patiekalus. Tradiciniai bulviniai blynai ir kartu guliašas. Labai skanu, visai tinka, nors smegenims sunku suderinti.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
