Labai svarbi sąlyga – į šią gatvę reikia ateiti nieko nevalgius ir būti kuo alkanesniam, nes čia viena šalia kitos stovi daugybė įvairiausių užkandinių, kur galima labai skaniai, pakankamai nebrangiai suvalgyti gero japoniško maisto. Nuo rimtesnių bariukų iki visiškai paprastų užkandinių.
Šita gatvė garsėja savo bariukais, į kuriuos nieko neinvestuota – tiesiog pastatyta spinta su alkoholiniais gėrimais, aplink apstatytos apverstos alaus dėžės, ant viršaus uždėtos lentos ir taip virsta gatvės baru, kur žmonės praeidami pro šalį gali išgerti. Tokių vietų yra daug.
Daug lietuvių keliaudami manęs visą laiką klausia, kur galima egzotiškiausio, keisčiausio pavalgyti. Aš sakau, kad egzotiškiausia nėra koks nors labai keistas dalykas – egzotiškiausia yra ten, kur valgai su rizika. Čia yra viena tokių vietų, kai ant gatvės ruošia įvairiausias kiaulės dalis. Tai ir yra egzotika, kai valgai, bet nežinai, ar rytojaus rytas bus geras.
Visgi aš norėjau pavalgyti be rizikos, todėl išsirinkau vietą, kurioje visada laukia eilė žmonių – „Monja Moheji Ueno“. Tai yra labai populiari vietinė užeiga, kur gaminami okonomiyaki – blyneliai, kuriuos aš valgau visur, kur galima jų paragauti. Pirmą kartą valgiau Niujorke, tada Los Andžele, Pietų Korėjoje, net Lietuvoje yra vietų, kur juos kepa.
Mane įspėjo, kad laukti gali tekti iki valandos, bet po 15 minučių mane su operatoriumi jau pakvietė į vidų. Ši vieta unikali tuo, jog patys žmonės kepasi blynus – keptuvės padėtos ant stalo vidurio. Kvapas, aišku, kaip virtuvėje, nes čia visur ir yra virtuvė.
Blynelius, kuriuos valgysime, galima išsirinkti su kokiais tik nori priedais. Jie patys sako, kad tai yra tarsi japoniška pica – kaip ant picos gali užsidėti bet ką, taip ir čia. Pasiūlymų yra įvairiausių: nuo ikrų, žalios žuvies, jūros gėrybių iki baklažanų. Išsirinkau lietuviškus variantus: vienas bus su jautiena, kitas – su kiauliena.
Mūsų ceremonija prasideda – atnešė tai, ko aš neužsakinėjau. Sakė, kad tai yra užkandis – jų firminis omletas, kurį dabar mums kepa vietoje, ant stalo. Skanu, tik gal šiek tiek keista, jog vakarienei valgau omletą – man tai atrodo pusryčių patiekalas.
Kadangi čia nuolat viskas kepa ir taškosi riebalai, atėjus vakarieniauti į tokią vietą, reikia būti pasiruošus, jog kvapas įsigers ne tik į viršutinius drabužius, bet ir į apatinius, taip pat į plaukus, kuprinę bei visur, kur įmanoma.
Mūsų padavėjas sugrįžo su kepimui skirtais ingredientais: kopūstu, kiaušiniu, priedais, jautiena, o kitoje lėkštėje – kiauliena. Kaip mes kepame bulvinius blynus, taip jie kepa kopūstų.
Ragauju blyną – vau, dievinu juos. Jie yra drėgnesni, sultingesni nei bulviniai blynai. Labai skanu.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
