Atvažiavome į vieną iš senųjų Japonijos sostinių. Tai aštuntas pagal dydį miestas, tačiau Kiotas yra vienas populiariausių, dar vadinamas Japonijos turizmo centru. Kai lankaisi Japonijoje, du miestai, kuriuos privaloma aplankyti, yra Tokijas bei Kiotas. Pradėkime pažintį.
Kiotas yra pilnas muziejų, šventyklų ir kitų lankytinų objektų, todėl visiškai pritaikytas turistams – ne ką prasčiau nei Tokijas. Čia labai paprasta orientuotis, o, svarbiausia, man asmeniškai Kiotas dar ir itin jaukus. Nors miestas nemažas, tai visiškai nesijaučia.
Po Tokijo Kiotas daugeliui gali pasirodyti kaip kaimas. Centrinė dalis vietomis yra visiškai kaimiška – stovi medinės trobos. Architektūra šiame mieste visiškai kitokia. Tai nėra kosminis ateities miestas. Net nauji pastatai čia statomi tokiu principu, jog būtų vientiso, istorinio, japoniško stiliaus.
Orijaus taisyklė nr. 1 ir Kiote, ir visur kitur – nesėskite į pirmą pasitaikiusį barą. Daugelis jų iš pirmo žvilgsnio atrodo nuostabiai, bet panaršykite, palandžiokite po siauresnes gatves, paieškokite ko nors įdomesnio. Tokiose vietelėse, užkampiuose galima surasti kažką ypatingo bei unikalaus.
Ta proga parodysiu jums slaptą vietelę, apie kurią mažai kas žino. Jie save taip ir vadina – slaptas baras, į kurį kelią reikia žinoti. Pirmiausia, reikia įeiti į liftą, kuriuo kilsime į ketvirtą aukštą. „Koko de Nome Izakaya“ yra nuostabus maistas, fantastiškas aptarnavimas. Kiek prisimenu iš anksčiau, jie nekalba angliškai, bet mes kažkaip laužytai susišnekėjome.
Kuo skiriasi iš karto nuo visų, ką neseniai rodžiau – visur pilna turistų, o čia daugiausia valgo vietiniai žmonės, kurie šią vietą labai mėgsta. Šis baras neturi jokių iškabų gatvėse, nesireklamuoja, nestovi jokie atstovai, kurie kviestų užeiti į vidų. Tame ir yra visas gerumas.
Visi barai stengiasi dėl turistų, daro viską, pataikauja, o čia priešingai – kai ateini, pasako, kad staliuko, deja, nėra. Tada turi pasakyti, jog palauksi, o jie atsako, kad gerai – 10 minučių. Galiausiai mus pasodino ir atnešė meniu, kuris surašytas japoniškai. Nereikia išsigąsti, nes kitame meniu, kuris irgi japoniškas, yra patiekalų paveiksliukai.
Atnešė pirmą patiekalą, bet neprisimenu, kad būčiau tokį užsakęs. Galvoju, kas čia gali būti. Paklausiau padavėjos, ji dabar per vertimo programėlę ieško atsakymo. Parašė, jog tai yra patiekalas, pavadinimu „pradžia“.
Nespėji vieno patiekalo suvalgyti, jau atneša kitą. Vienas patiekalas man iš nuotraukos atrodė kaip desertas, o jis kvepia sūriu. Iš tiesų, tai yra krevetės padaže. Dabar ragauju makaronus, kurie yra žiauriai padažingi, viskas tiesiog varva. Manau, kad čia yra labai daug skonio stipriklio, nes išneša protą visiškai. Čia pasaka.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
