Visuose Zanzibaro paplūdimiuose yra vyrukai, kurie gaudo turistus ir siūlo ekskursijas po įvairiausius kraštus – visur gali nuplukdyti. Vienas dalykas – reikia labai gerai derėtis, geriausia tą daryti vienu metu su keliais žmonėmis tam, kad kaina būtų numušta. Pavyzdžiui, šiandien kaina man sumažėjo 50 dolerių.
Tuomet turistai perduodami laivelių kapitonams. Įspūdingiausia šiame plaukime tai, kad visą laiką plauki ir matai dugną. Mūsų kapitonas sako, jog visur čia gylis yra maždaug 2 metrai – labai negilu, todėl net ir didžiausi bailiai, kurie bijo plaukioti valtimis, prie Zanzibaro krantų jaučiasi saugūs. Gera, gražu.
Tikriausiai pati laukiamiausia turistų stotelė, kur gali ne tik žiūrėti į žuvytes ar vandenį, o pats pasijausti žuvimi šiame nuostabiame vandenyne. Daugybė valtelių čia sustoja tam, kad žmonės galėtų paplaukioti, pažiūrėti per akinius į povandeninį pasaulį. Tai toks dalykas, kuris negali nusibosti – kai kurie pageidauja atvykę tą daryti kiekvieną dieną.
Su savimi nieko atsiskraidinti nereikia – kapitonai turi visą reikiamą įrangą. Gali naudotis tiek, kiek nori. Ką šiandien pamatysime, neaišku, sakė, kad kiekvieną dieną vaizdas keičiasi. Tam, jog prišauktų kuo daugiau žuvelių, kapitonas naudoja triuką – bananus ir arbūzą, nes žuvytės juos labai mėgsta.
Įšokau į vandenį ir aš. Nuostabus jausmas plaukioti, kai aplink tave yra daugybė egzotiškų, labai gražių žuvų bei kitų gyvių. Tiesą sakant, kai kuriuos iš jų mačiau pirmą kartą. Būčiau taip plaukiojęs bent kokią valandą, bet tada įvyko visiškai neplanuotas dalykas.
Užsisakant tokias ekskursijas, jūsų niekas neperspės, kad vandenyje gyvena ne tik draugiški gyvūnai, tačiau ir tie, kurie gali užpulti ar net sukandžioti. Pirmą kartą buvau tokios atakos dalyvis. Man įkando kažkokia žuvis, dabar šiek tiek kraujuoja koja, yra net likusios dantų žymės. Iš pradžių galvojau, kad užsikabinau už kokio akmens, bet paskui jaučiu, jog skausmas stipresnis. Išlipęs iš vandens pamačiau, kad įkandimas.
Bjaurokas jausmas. Skausmas toks dilgčiojantis, nėra labai stiprus, bet, kai tai vyksta pirmą kartą ir nežinai, kiek pavojinga, o gal net nuodinga, šiek tiek nemalonu. Visgi ne verkti čia susirinkome, reikia plaukti toliau bei grožėtis Zanzibaro apylinkėmis.
Didžiausia tokių pasiplaukiojimų gudrybė – visi, kas atvyksta į Zanzibarą, išgirsta legendą apie gražiąją Mnemba salą. Visur matysite skelbimus, reklamas, siūlančias nuplaukti ją pamatyti. Aš irgi susiviliojau – sakau, labai noriu išvysti, plaukiame. Nors žinojau, kad iš tiesų mes neplauksime į salą, nes to daryti negalima.
Salą matome, bet joje sustoti ir išsilaipinti negalime. Tai yra privati sala, priklausanti vienam turtingiausių planetos žmonių – Billui Gatesui. Ten stovi itin brangus viešbutis, apie kurį vietiniai žmonės, kapitonai kalba kaip apie kažką kitoje planetoje, tarsi tai būtų skrydis į Mėnulį. Niekas iš vietinių ten nėra buvęs – jei nedirbi saloje, niekada į ją ir nepatenki. Lygiai taip pat su turistais – jeigu nesumokėjai labai daug pinigų už nakvynę toje saloje, tu ten nepateksi.
Vietoje salos žmonės gauna atplaukimą į kopą vandenyje. Mes dabar čia ir išsilaipinsime. Tai yra labai negili vieta, kur vanduo siekia kelius. Čia žmonės pasimaudo, pasivaikšto, pasižiūri į salą, pasvajoja, kaip joje būtų gera bei gražu, ir plaukia atgal.
Turistiniame pasaulyje daug dalykų atsiremia į pinigus – kuo tu mažiau moki, tuo mažiau gauni. Mes nusprendėme mokėti mažiau, todėl kartu su kitais žmonėmis nuo Mnembos salos esame toliau. Jeigu mokėtume žymiai daugiau, atsidurtume kur kas arčiau salos.
Daugiau žiūrėkite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
