Beje, šiuos architektūros šedevrus ir be sąmokslo teorijų gaubia neįtikėtinos istorijos, kurios ne visada yra plačiai žinomos.
1. Cheopso piramidė Gizoje – vienintelis išlikęs pasaulio stebuklas, nepasidavęs griaunančiai laiko jėgai. Kad ją pastatytų, senovės egiptiečiai turėjo žinoti aukso pjūvio taisyklę ir kitus matematinius dėsnius, „oficialiai“ atrastus tik Renesanso epochoje ir vėliau. Anot oficialios versijos, ši piramidė tapo amžinojo poilsio vieta tuščiagarbiam faraonui. Tačiau egzistuoja ir alternatyvių hipotezių (kaip gi be jų): kažkas mano, kad tai buvo kosminė observatorija, o kiti piramidėje įžvelgia galingą energijos generatorių. Tyrinėtojai mėgėjai netgi pastebėjo, kad piramidžių išsidėstymas atitinka Oriono žvaigždyno kontūrus, tiesa, ne visus ir ne visai tiksliai.
2. Artemidės šventykla Efeze buvo statoma kelis kartus: manoma, kad pirmąjį jos variantą pastatė mitinės amazonės, o paskutinį – Aleksandras Makedonietis. Anot senovės graikų istorikų, tai buvo pats didžiausias pasaulio stebuklas, prieš kurį nublėso visi kiti. Gaila, kad barbarai neįvertino jo grožio ir be gailesčio sunaikino.
3. Pasirodo, kad patys babiloniečiai Kabančių Babilono sodų nelaikė stebuklu – tais laikais daugelis valdovų ir turtingų didikų statėsi sau rūmus su žydinčiomis terasomis. Tiesiog Nabuchodonosaras II pirmasis sugalvojo, kaip įrengti vandens tiekimą visoms keturioms pakopoms, kad jis neužpiltų sienų ir lubų. Tai, kad šis pasaulio stebuklas egzistavo, nėra iki galo įrodyta – nėra patikimų šaltinių ir aprašymų, kaip viskas funkcionavo.
4. Dzeuso statulai Olimpijoje dekoruoti buvo sunaudotas didžiulis kiekis brangakmenių ir 200 kg gryno aukso. Legenda byloja, kad statant statulą, į marmurines šventyklos grindis trenkė žaibas. Tai buvo suprasta kaip aiškus Dievo pritarimas šiai statulai, ir žmonės pradėjo plušėti su dar didesniu atsidavimu. Galiausiai Olimpijoje iškilo 13 m aukščio gigantas, kurio pažiūrėti atidarymo dieną atvyko beveik visa Graikija.
5. Halikarnaso mauzoliejų be pėdsakų sunaikino žemės drebėjimas, o jo griuvėsiai buvo panaudoti Šv. Petro tvirtovės – pagrindinio turistinio objekto visų pamėgtame Bodrume – statyboms. Per XIX amžiaus kasinėjimus atrasti marmuriniai blokai nukeliavo Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno dokams Maltoje sutvirtinti.
6. Aleksandrijos švyturio statybos pagal savo sudėtingumą lyginamos su piramidžių statybomis. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio statinys žmonijos istorijoje. Remiantis kai kuriais duomenimis, šis švyturys pranoko Cheopso piramidę ir buvo iškilęs 180 m virš jūros lygio. Vis dėlto dauguma šaltinių nurodo kuklesnį švyturio aukštį – nuo 120 iki 150 m.
7. Rodo kolosas – milžiniška graikų Saulės dievo Helijo skulptūra – išstovėjo tik 50 metų, o pragulėjo sugriauta – net 800. 2015 metais mokslininkų, architektų, inžinierių ir archeologų komanda iš skirtingų Europos šalių parengė projektą, kaip atstatyti originalaus dydžio statulą. Anot sumanymo, viduje turėtų įsikurti muziejus, biblioteka ir kultūros centras. Graikijos vyriausybė ir Rodo meras pritarė tokiai idėjai, tačiau finansavimas šiam projektui dar nepaskirtas.
