Pasak B. Rimkaus, žiemos sezono kelionės pasižymi aiškiomis tendencijomis.
„Nors bendras skrydžių skaičius vasarą yra didesnis, žiemos sezonu matomas ryškus krypčių persiskirstymas – ypač padaugėja skrydžių į šiltųjų kraštų kurortus. Ryškiausias augimas matomas Egipto kryptyse – į Hurgadą ir Šarm aš Šeichą žiemą skrydžių vykdoma šešis kartus daugiau nei vasarą. Tenerifės kryptis taip pat išsiskiria – žiemos sezonu skrydžiai vykdomi reguliariai, kai vasarą būna vykdomi tik pavieniai.
Viduržemio jūros kryptys, tokios kaip Alikantė ir Malaga, žiemą taip pat sulaukia daugiau dėmesio“, – sezonines skrydžių tendencijas įmonės pranešime žiniasklaidai apžvelgia B. Rimkus.
Deja, nuo įvairių nemalonių netikėtumų ir nesklandumų keleiviai nėra apsaugoti nė vienu metų laiku. O keliaujant lėktuvais žiemą, pasak keleivių teisių eksperto, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus.
Kelionės pirkimas per tarpininkus gerokai pagadino atostogų planus
„Viena pagrindinių taisyklių, norint išvengti nemalonumų keliaujant lėktuvais, kurią ypač norėtume akcentuoti žiemos laikotarpiu, yra kelionės savo pačių susikurtais „pseudo jungiamaisiais“ skrydžiais. Tai yra visiškai atskiri, vienas su kitu nesusiję skrydžiai, kuriuos įsigiję keliautojai tikisi pasiekti savo kelionės tikslą keliaudami ne tiesioginiu skrydžiu, o su persėdimu.
Tokie atskiri skrydžiai nėra tapatūs jungiamiesiems skrydžiams ir neturi pastariems būdingų saugiklių. Būtent dėl atskirų skrydžių, kaip matome iš gaunamų keleivių skundų bei vėl ir vėl pasikartojančių situacijų, kyla daugiausia problemų, jei skrydis vėluoja, yra atšaukiamas ar susiduriama su kitokiais nesklandumais kelionės metu“, – pastebi B. Rimkus.
Jis pridūrė, kad kelionių atskirais skrydžiais ypač patartina vengti žiemą, kai skrydžių sutrikimus daug dažniau nei vasarą lemia nepalankios orų sąlygos.
„Žiemą skrydžiai gali sutrikti dėl pūgos, itin gausaus snygio, lijundros sukelto apledėjimo ir įvairiausių kitų priežasčių. Jei skrydis sutrinka dėl nepalankių orų sąlygų – arba taip vadinamų priežasčių, kurių oro linijos negalėjo kontroliuoti, – kompensacijos keleiviams dažniausiai nepriklauso, bet galima tikėtis, kad oro linijos kompensuos nakvynės viešbutyje išlaidas, kol lauksite kito skrydžio pasirinkta kryptimi.
Tačiau jei skrydžiai ne jungiamieji, o atskiri, finansinių nuostolių ir kelionės planų griuvimo tokiais atvejais išvengti dažniausiai nepavyksta“, – pažymi B. Rimkus.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad oro linijos sutrikus skrydžiams neretai net ir nepasiūlo tarpinėje stotelėje įstrigusiems keleiviams viešbučio arba atsako keleiviams, jog visi viešbučiai tame mieste yra perpildyti. Gali būti, kad oro linijos bendradarbiauja tik su keliais viešbučiais tame mieste ir jie iš tiesų jau yra užpildyti tokiais pat keleiviais, kurie negalėjo išskristi norima kryptimi dėl prastų orų.
Pasak B. Rimkaus, jei taip nutiktų, svarbu žinoti, kad keleivis gali ir pats susirasti viešbutį nakvynei ir jame pernakvoti laukdamas kito skrydžio, o oro linijos tokias išlaidas turės padengti.
„Norėčiau pabrėžti, kad tokiose situacijose atsidūrę keleiviai, ypač keliaujantys su mažais vaikais, jokiu būdu nemiegotų oro uostuose. Iš gaunamų skundų matome, kad tokios situacijos pasitaiko gana dažnai – skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas ir žmonės, bijodami nepraleisti kito skrydžio, kurio laukia, lieka nakvoti oro uoste.
Net jei oro linijos viešbučio nepasiūlo, susiraskite viešutį patys, jei reikia, išsinuomokite automobilį ir patys nuvažiuokite iki artimiausio laisvo viešbučio. Oro linijos pinigus už jūsų patirtas išlaidas turės jums grąžinti“, – teigia oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas.
Kaip pavyzdį B. Rimkus pateikė vienos keleivės atvejį, kurios skrydis į Vilnių buvo atšauktas, kai Milano oro uoste „Ryanair“ lėktuvui sulūžo važiuoklė. Keleivė su šeima tuomet savarankiškai išsinuomavo automobilį ir nuvažiavo iki kito oro uosto, o iš ten galiausiai parskrido namo. Tiesa, tuomet beveik visas keleivės ir jos šeimos patirtas išlaidas kompensavo kelionių draudimo išmoka.
„Tačiau jei keleiviai draudimo nebūtų turėję, dėl šių išlaidų kompensavimo būtų galima kreiptis į oro linijas“, – priduria B. Rimkus.
Norėčiau pabrėžti, kad tokiose situacijose atsidūrę keleiviai, ypač keliaujantys su mažais vaikais, jokiu būdu nemiegotų oro uostuose.
Tarp kitų didesnės rizikos veiksnių keliaujant žiemos sezono metu ekspertas išskiria skrydžio bilietų pirkimą per įvairius tarpininkus – internetines platformas, kuriose galima palyginti ir užsisakyti skrydžius iš įvairių oro linijų per vieną platformą. Tai tokios platformos, kurios pačios skrydžių nevykdo ir veikia kaip tarpininkai parduodami skrydžių bilietus tarp klientų ir oro linijų bendrovių.
„Tokių bilietų platinimo platformų yra daugybė ir tikrai ne visos yra patikimos. Todėl perkant skrydžių bilietus jų pardavėją reikėtų rinktis labai atsargiai. Saugiausia pirkti bilietus tiesiogiai iš skrydžių bendrovių, net jei jie kainuoja šiek tiek brangiau – kartais kainų skirtumas gali susidaryti dėl įvairių oro linijų susitarimų su bilietų platintojais.
Taip pat mažiau nesklandumų kyla perkant bilietus per lietuviškas skrydžių bilietų platinimo platformas – vien todėl, kad nesklandumams ištikus su jais yra daug paprasčiau komunikuoti, nei, pavyzdžiui, su agentūra, kurios darbuotojai įsikūrę Abu Dabyje, Egipte ar dar kažkur“, – pažymi B. Rimkus.
Pasak eksperto, vienai šiauliečių šeimai susidūrimas su Nyderlanduose registruotu skrydžių platintoju „Budget Air“ prieš pat žiemos šventes gerokai pagadino ilgai lauktų atostogų planus.
Šeima su dviem vaikais pirko skrydžius su persėdimu į Malaiziją per bilietų pardavimo tarpininką, tačiau atvykus į oro uostą paaiškėjo, kad kažkas negerai su lietuvių įsigytais skrydžių bilietais. Šiauliečių nepraleido oro uosto patikra, o kelionė į egzotišką šalį baigėsi net neprasidėjusi.
Pasak B. Rimkaus, dėl to šeima patyrė didelių nuostolių, nes jau buvo užsakyti viešbučiai, vidiniai skrydžiai, išlaidų pareikalavo ir bandymai aiškintis telefonu su „Budget Air“ atstovais. Tiesa, po ilgo aiškinimosi su bilietų tarpininku bei oro linijomis, o taip pat parašius ne vieną skundą apie įvykusią situaciją bilietų tarpininko vadovybei per socialinius tinklus, šiauliečių šeimai po kelių dienų buvo pasiūlytas kitas skrydis į Malaiziją.
Tad šiauliečių šeima į atostogas galiausiai išskrido, nors visa ši istorija kainavo daug streso, sugaišto laiko ir papildomų išlaidų.
Pagrindinė taisyklė, kurios nereikėtų pamiršti keliaujant lėktuvu
Tarp kitų didesnės rizikos veiksnių keliaujant žiemos sezono metu B. Rimkus išskiria skrydžius su ne ES šalyse registruotomis oro linijomis.
B. Rimkus atkreipia dėmesį, kad pagrindinis oro linijų keleivių teisių gynimą reglamentuojantis teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – galioja tik tuomet, jei skrendama su ES registruotomis oro linijomis.
„Tai reiškia, kad, tarkime, grįžtant į Lietuvą lėktuvu iš trečiųjų šalių jų oro linijomis, ES reglamentas ir visa jame numatyta keleivių teisių apsauga negali būti taikoma. Tokiu atveju, jei skrydis sutriktų, galimybių gauti kompensaciją nebūtų. Dažnai trečiosios šalys apskritai neturi jokio keleivių teisių reguliavimo mechanizmo“, – keliautojus įspėja B. Rimkus.
Tokiu atveju, jei skrydis sutriktų, galimybių gauti kompensaciją nebūtų.
Na, o dar viena taisyklė, kurią vertėtų prisiminti visada, nepriklausomai nuo metų laiko, – jei jūsų skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas, neskubėkite susigrąžinti už atšauktą skrydį sumokėtų pinigų, net jei tai siūlo pačios oro linijos.
„Žemų kaštų skrydžių bendrovės labai dažnai siūlo keleiviams susigrąžinti pinigus už atšauktą ar dėl kitų priežasčių nebegalintį vykti skrydį. Ką tuomet dažnai daro keleiviai: jie perka naujus bilietus iš tų pačių arba kitų oro linijų, o tie bilietai dažniausiai būna jau gerokai brangesni. Kyla ir kitų nepatogumų bei išlaidų dėl staiga pasikeitusių planų.
Tad skubėti susigrąžinti pinigus už atšauktą skrydį jokiu būdu nereikėtų. Daug naudingiau keleiviui prašyti oro linijų pasiūlyti kitą skrydį artimiausiu galimu laiku (ir visiškai nebūtinai su tomis pačiomis oro linijomis) ir kompensuoti laukimo metu patiriamas nakvynės bei maitinimo išlaidas“, – primena B. Rimkus.
Kai tik yra galimybė, ekspertas pataria rinktis tiesioginius arba tikruosius jungiamuosius skrydžius – keleivių galimybės apginti savo teises tokiu atveju yra didžiausios.
Na, o jei nesklandumų išvengti kelionės metu vis dėlto nepavyksta, patariama viską dokumentuoti – išsaugoti ir nufotografuoti visus kvitus, sąskaitas, įlaipinimo korteles, skambučių oro linijoms ekrano nuotraukas ir kt. skrydžio įrodymus. Pasak B. Rimkaus, visi šie dokumentai pravers kreipiantis dėl kompensacijos.
