Priminsiu, kad iš Vilniaus į Gdanską ir atgal skridau už 19,98 Eur. Už tiek, kiek kainuoja kelionė autobusu iš sostinės į Palangą, ir tik į vieną pusę. Išsamiau apie tai galite paskaityti ČIA.
Tokie pigūs lėktuvo bilietai gali sukelti rimtų bėdų Lietuvos restoranų ir kavinių savininkams. Tokių pačių bėdų, kokių mūsų parduotuvėms pridarė lenkiški prekybos centrai prekiaujantys maisto produktais, statybinėmis medžiagomis ir baldais, dėl kurių į tą šalį kasdien plūsta ratuoti „turistai“ iš Lietuvos. Neseniai man teko bendrauti su scenos žvaigžde Natalija Bunke, kuri pasakojo, kaip neįtikėtinai pigiai Lenkijoje pirko dešimt vištų ir kitokių pamėgtų maisto produktų. Buvo sunku patikėti jos skaičiavimais. Ir tiesą sakant, negalvojau, kad pats užkibsiu ant šio kabliuko. Bet nuvykęs į Gdanską supratau, kad Natalija nemelavo – pigu toje Lenkijoje. Vištų pirkti nevažiuočiau, bet aš, kaip didelis viešojo maitinimo vietų mėgėjas – siūlau jums ten, Lenkijoje, sočiai pavalgyti.
Nėra tikslaus palyginimo, kiek kartų Gdansko restoranuose pigiau nei Vilniaus, ar bet kurio kito Lietuvos miesto, kavinėse. Kainų įvairovė labai didelė, tačiau kai kuriose vietose man tekdavo perklausti ten dirbančio personalo, ar tikrai meniu parašyta kaina yra tikra. Teiraudavausi, ar nepriskaičiuos aptarnavimo mokesčio. Gal dar kokia nors gudrybė paslėpta? Bet jie tik juokėsi iš manęs ir kartojo: mokėsi tiek, kiek parašyta. „Ar gali kiaušinienė iš dviejų kiaušinių, su bandele, sviestu ir daržovėmis nekainuoti euro?“ - tris kartus perklausiau aš. Gali!
Deja, bet Lietuvoje gyvena tūkstančiai žmonių, kurie kavinėse nevalgo niekada. Ne dėl to, kad nemėgsta svetimų žmonių paruošto maisto – jie tiesiog negali sau to leisti. Lietuviško minimumo vos užtenka susimokėti už būstą, maisto produktus parduotuvėje ir kitas būtiniausias išlaidas, todėl kažkur kitur valgyti – net nedrįsta svajoti. Bet ar tie žmonės norėtų bent kartą per mėnesį kažkur išeiti pavalgyti? Aišku norėtų, bent jau asmeninės šventės proga.
Jeigu turite tokių giminaičių, padarykite jiems dovaną – nusiųskite į Gdanską. Tegul pasijaučia restoraniniais ponais bent kelias dienas. Tokia dovana daug nekainuos. Savo pasiūlymus, kur valgyti pradėsiu nuo paties pigiausio taško.
Beje, norėčiau paminėti, kad esu gana išrankus, nesiūlysiu vietų, kur nešvaru, kur maistas neatrodė labai šviežias. Lenkijoje, kaip ir bet kurioje pasaulio šalyje, žinoma, irgi yra tokių vietelių.
Vieta labai taupantiems. Taip pat tiems, kurie kada nors yra pasakę frazę „vienas euras tai ne pinigas – nieko už jį nenusipirksi“. Taip sakančių tikrai esu girdėjęs. Tai gi ponai, prašom, parodysiu, koks galingas gali kartais būti tas euras.
Gdansko senamiestyje užsukite į būtent turistams skirtą “Bar Turystyczny”. Ši vieta atsidarė 1956 metais ir, anot vietinių lenkų, nė kiek nepasikeitė. Čia rekomenduojama užsukti dėl dviejų dalykų. Tam, kad turistai pamatytų, kokios kavinės būdavo senais, socialistiniais laikais. Iš vakarų atvykę žmonės net balsu juokiasi. O mums, lietuviams, nieko egzotiško ten nebus. Gal net primins, kai kurias iki šiol pas mus veikiančias vietas. Sakyčiau, kad net Vilniuje vis dar dirbanti „sultininė“ arba Kauno „spurginė“ įdomesnės savo senoviniu interjeru. Bet ne apie tai čia noriu pasakoti. Antroji priežastis, kodėl reikia aplankyti “Bar Turystyczny” yra labai geros kainos.
Nemeluoju, už 1 eurą pavalgysite. Štai pasirinkimai ir kainos: virtas kiaušinis su druska ir duonos riekele kainuoja 26 euro centus, mano mėgstama „Manų košė“ pagardinta pagal jūsų pasirinkimą – sviestu ir cukrumi arba uogiene kainuoja 70 euro centų. Bandelės su įvairiais priedais kainuoja apie 40 euro centų. Ryžiai, grikiai, kitokios virtos kruopos – 70 euro centų. Ir labiausiai patikusi kaina – jau minėta kiaušinienė iš dviejų kiaušinių – 89 euro centai.
Keliaukime prie šio baro-užeigos brangiausių patiekalų, tų kurie kainuoja daugiau nei eurą. Tradicinė lenkiška sriuba „Flaki“, gaminama iš žarnokų ir skrandžių, bei mūsų tradiciniai šaltibarščiai, kurie lenkiškai vadinasi “Chlodnik” – 1,50 Eur.
Balandėlis su padažu – 1,65 Eur, jautienos, vištienos arba kiaulienos kotletas – 1,89 Eur, mėsos suktinukas – taip pat 1,89 Eur.
Čia valgydami dideliais ponais nesijausite, bet virėjos geros, gamina skaniai. Aplinka gal liūdnoka. Visą savaitgalį valgant tik čia, vienam žmogui tikrai pakaks 5-10 eurų.
Išbandžiau ir Gdansko greitąjį gatvės maistą. Beliašai, fidžinai, aliejuje virtos spurgos su mėsa, ir kažkas panašaus į kibinus. Viskas kainuoja iki 1 euro. Bet nepasakyčiau, kad man patiko. Gal nelabai geras vietas šiems užkandžiams atradau, todėl ir girti nenoriu. Tik patvirtinu, kad pigu.
Lenkijoje labai daug koldūninių. Pačių įvairiausių, nuo pigių iki prabangių. Koldūnai jiems, kaip mums picos arba kebabai – ant kiekvieno kampo. Radau kelias koldūnines, kuriose už porciją su mėsa arba varške prašo vos daugiau nei 2 eurų, ten koldūnus paskanina grietine.
Labiausiai man patikusi koldūninė, kurią noriu jums rekomenduoti, kiek brangesnė. Tikrai labai maloniai nustebino tinklas „Pierogarnia Mandu“. Didesnio ir įvairesnio koldūnų pasirinkimo nemačiau niekur kitur pasaulyje. Nuo skirtingų įdarų ir pagaminimo būdų, iki dydžių ir papildomų priedų. Viską renkasi užsakovas, o jie pagamina, kaip tik norite. Porcija, kurioje gali būti 10 arba 20 koldūnų kainuoja nuo 3 iki 6 eurų.
Įdomu tai, kad vienus koldūnus verda, kitus kepa. Kepami irgi skirtingais būdais – orkaitėje, kaip kokios bandelės, arba verdami ir po to apkepami su visokiais riebiais padažais ant viršaus. Dar jie turi atskirą meniu veganams ar vegetarams.
Įdomu tai, kad laukiant užsakymo galite stebėti kaip „Pierogarnia Mandu“ koldūnų meistrai lipdo jūsų užsakymą. Viskas daroma rankomis ir gaminama tik užsakius. Labai švieži ir tikrai nesumeluosiu – skaniausi koldūnai, kokius teko kada nors valgyti. Nepyk, gerbiamas Andriau Užkalni. Rinkausi paprastus koldūnus su mėsa viduje ir džiovintais grybais ant viršaus, už kuriuos net 4 eurų nemokėjau, tai buvo specialus tos dienos pasiūlymas.
Kitas itin lenkiškas pasirinkimas – pagrindinėje senamiesčio gatvėje (Piwna gatvė) esantis „Bar Pod Ryba“. Patiks visiems, kas mėgsta bulves, nes šis baras-kavinė yra bulvių rojus. Pagrindinis jų meniu pasiūlymas – milžiniška, kilogramą sverianti bulvė, kurią papildomai įdaro kilogramu kitų priedų. T.y. 2 kilogramų porcija. Na, eidami ten, būkite labai alkani, kitaip porcijos neįveiksite.
Bulvė su pasirinktu įdaru kainuoja apie 5 eurus. O pasirinkimai, kaip picerijose. Su faršu, vytintu arba virtu kumpiu, vištos krūtinėle arba šlaunelių mėsa, kalakutiena arba triušiena, su olandišku sūriu arba itališka „mocarela“, su graikiškomis salotomis arba kažkuo panašiu į „lietuvišką mišrainę“. Prabangių valgių mylėtojams, žinoma, patiks bulvės su ikrais, su triumais ir kitais turtuolių pamėgtais dalykėliais.
Jeigu mėgstate bulvinius blynus – turi jų atskirą meniu, visi po 3-4 eurus. Bet irgi privalau įspėti – porcijoje gal ne 2 kilogramai, bet pusantro tai tikrai. Blynas būna keptas per visą keptuvę, o tada jį perlenkia ir prikemša, kokių tik norite priedų. Šalia patiekia salotų ir kelis padažus.
O dabar truputėlį atsipalaiduokime ir keliaukime prie geresnių vietų. Tokių, kurias galima aplankyti esant gražiai progai, arba norint nustebinti žmogų su kuriuo kartu keliaujate.
Pavyzdžiui, visi mano draugai nustebo, kai parodžiau, kokios didelės lenkiškos porcijos. Ir dar jie nustebo išvydę, kaip ypatingai Gdanske ruošia „Benedikto kiaušinius“.
Šventiniams savaitgalio pusryčiams siūlau rinktis „Chleb i Wino“. Viena prabangesnių kavinių Gdanske, kurioje kainos europietiškesnės, bet palyginus su tokiomis vietomis Vilniuje – gana pigu. Čia galite užsisakyti omletą su priedais, arba ypatinguosius sumuštinius su bulvytėmis ir padažais už 4-5 eurus, bet aš siūlau išbandyti „pusryčių meniu“, kuris kainuoja 8 eurus. Už šią sumą gausite viską.
Jums atneš neįtikėtinai didelę maisto porciją, kuri tikrai skirta ne vienam, o dviem žmonėms. Taip pat į kainą įskaičiuoti du gėrimai – pasirinktos sultys ir kava arba arbata. Štai čia ir valgiau tuos, jau paminėtus „Benedikto kiaušinius“. Juos pateikė ant storų, purių vaflių, su padažu, salotomis ir kalnu rūkytos lašišos. Sotus pusei dienos, jeigu ne ilgiau.
Istoriją apie maisto pasirinkimą Gdanske norėčiau užbaigti pačiame prabangiausiame restorane, kurį man teko ten aplankyti. Artimiausiame pastate prie šio miesto katedros radau labai stilingą vietą pavadintą „Piwna 47“. Vieta prestižinė, tad ir kainos didesnės nei bet kur kitur.
Šiame dviejų aukštų restorane, su privatiems pobūviams skirtomis salėmis, rekomenduočiau atšvęsti sukaktį ar kitą progą. Galite surengti sužadėtuvių vakarienę, merginos savo vyrams ten vakarieniaujant gali pranešti, kad laukiasi, taip pat labai tinka tėvų ir senelių jubiliejams, gal net krikštynoms su artimiausiais šeimos nariais. Tai ypatingų progų restoranas. Nes kainos VIP'inės, virš 10 eurų už porciją. Staliuką apšokinėja dvi ar net trys padavėjos, jeigu reikia prieis vyno arba alaus ekspertas, jeigu norite, kalbės angliškai arba vokiškai, nes tikrai ne visi Gdanske kalba užsienio kalbomis.
Vietinis lenkas rekomendavo šiame restorane užsakyti firminių šonkauliukų. Sakė, kad net kažkokia vietinė žvaigždė ateina jų valgyti. Iš pradžių priėjusi priimti užsakymo padavėja klausė ar valgysiu sriubos, ar salotų, bet kai išgirdo, kad užsisakau šonkauliukus, ji jau nieko nebesiūlė. 13 eurų kainuojanti porcija įnešama ant medinio padėklo, ant kurio šonkauliai net ir netelpa. Kyšo pro šonus.
Juos virtuvės šefas paguldo ant kalno svieste keptų bulvių. Šalia išdėlioja tris skirtingus padažus, visi namų gamybos. Taip pat prikrauna dubenį salotų. Mėsos ant tų šonkaulių tiek daug, kad net didžiausias mėsėdis sakys: „per daug“! Aš nesįveikiau savo porcijos. Tikrai galėjome ją imti dviese.
Kai lankysite Gdansko restoranus pasistenkite tyčia ar netyčia padavėjams užsiminti, kad esate iš Lietuvos. Kai kuriose vietose tai labai teigiamai veikia. Viena padavėja, tame bulvių bare „Bar Pod Ryba“ net cyptelėjo. Pasigyrė, kad kažkada lankėsi Vilniuje, kad gerą įspūdį paliko mūsų sostinė. Ir tada, kai jau reikėjo atnešti sąskaita už valgius – jis suteikė 10 procentų nuolaidą. Gera būti lietuviu Lenkijoje – pagalvojau aš. Pigu, ir dar myli ten mus.