1930 metais atidarytas Centrinis Rygos turgus – viena iš labiausiai turistų lankomų ir pačių miesto gyventojų rekomenduojamų vietų Latvijos sostinėje. „Pamatykite tikrą mūsų miesto gyvenimą“, - skelbia miesto turizmu užsiimantys žmonės. Ir rekomenduoja įsigyti Latvijoje užaugintų uogų bei daržovių, pieno produktų ir žinoma – šalies pasididžiavimu tapusių šprotų.
Šis turgus labai patogioje vietoje – prie centrinės miesto autobusų ir traukinių stoties. Vos keli šimtai metrų nuo pagrindinių senamiesčio vietų. Tad ar į Rygą vykstate atostogauti, ar tiesiog ją pravažiuojate, pavyzdžiui, keliaudami į šio miesto oro uostą – čia užsukti bus labai patogu.
Išskirtinis centrinį turgų simbolizuojantis dalykas – milžiniški paviljonai. Iš pradžių jie buvo statyti kaip specialūs angarai orlaiviams, naudojamiems kariniams tikslams, tik vėliau buvo nuspręsta juos naudoti kaip turgaus paviljonus.
Nors Rygos turgus vadinamas didžiausiu paviljonuose įrengtu turgumi ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – nebijokite pasiklysti ar sugaišti per daug laiko. Trumpai apžiūrai ir pirmai pažinčiai pakaks pusvalandžio, o neblogai apsipirkti čia galite per valandą. Turgus tikrai didelis, tačiau erdvus, prie prekeivių beveik nėra eilių, o jeigu ir stovi keli žmonės – jie greitai juda.
Nors oficialiai skaičiuojama, kad eilinę darbo dieną čia apsilanko per 50 tūkstančių žmonių, o savaitgaliais 80 ar net 100 tūkstančių – įžengus į turgų tie didžiuliai srautai kažkur pranyksta. Šiuo metų laiku didžiausias judėjimas lauke, prie uogomis, vaisiais ir daržovėmis prekiaujančių ūkininkų.
Kaip ir Lietuvoje – vietinė produkcija čia brangesnė už atvežtinę. Todėl užrašai skelbia, - vyšnios iš Vengrijos, braškės ir Rusijos, pomidorai iš Olandijos.
Pardavėjai sako, kad latviai per daug nesureikšmina savo šalyje užaugintos produkcijos. „Anksčiau gal ir prašydavo latviškų daržovių, bet dabar visi žiūri tik į kainą. Ima tai, kas pigiau“, - aiškino daržovėmis prekiaujanti Natalija. Ji, kaip ir daugelis turgaus prekeivių nekalba angliškai, net ir latviškai moka ne visi pardavėjai. Pagrindinė turgaus kalba – rusų. Natalija sako, kad pusė jos pirkėjų būna turistai iš Maskvos bei Sankt Peterburgo, šiek tiek užsuka estų bei lietuvių. „Lietuviai labai mėgsta derėtis, visada numuša kainą“, - sako ji. Mūsų kalba pardavėja mokėjo pasakyti tik porą žodžių: „labas“ ir „litai“.
Centrinis Rygos turgus – didelis konkurentas farmacijos kompanijoms ir vaistinių tinklams. Jame pilna kioskų ir pavienių pardavėjų pardavinėjančių įvairius maisto papildus ir vaistus. Populiariausi čia įvairūs lieknėjimo papildai. Ir nors internete skelbiama, kad turguje galima įsigyti net uždraustų Europos Sąjungoje preparatų, tokių rasti nepavyko. Matyt kalta filmavimo kamera, ne juokais išgąsdinusi turgaus farmacininkes.
Nebuvai Latvijoje, jeigu neparagavai latviškų šprotų – sakoma mūsų kaimyninėje šalyje. Būtent mažos, juvelyriškai konservų dėžutėse suguldytos žuvytės nuo seno yra šio turgaus vizitinė kortelė.
Vos įžengus į žuvies paviljoną pasitinka specializuoti šprotų prekybos taškai. Tačiau net ir prie jų praėjusį sekmadienį nebuvo eilių. „Oi, auksinis šprotų laikas jau baigėsi. Anksčiau, prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, iš visos Sovietų Sąjungos žmonės važiuodavo apsipirkti, imdavo šimtus dėžučių. Dabar žmonės perka tik kaip suvenyrą – po vieną, po dvi. Šprotai susivienodino su ikrais, parduodam vienodą jų kiekį. Tik iš ikrų daugiau uždirbti pavyksta“, – padejavo viena žuvies skyriaus pardavėja.
Turguje ir aplink jį pilna mažų kavinukių. Daugelis jų atrodo gana prastai, todėl valgyti ten nesinori.
Tačiau yra viena vieta, kurią vietiniai miesto žmonės vis tik rekomenduoja. Nors ji ir neatrodo šiuolaikiškai ar labai švariai – vis tik miestelėnai garantuoja, kad nenusivilsite ir nesutiksite priekabių girtuoklių, kaip daugelyje kitų turgaus kavinių. Tai senoji spurginė. Už keliasdešimt euro centų čia galite skaniai ir riebiai papusryčiauti. Aliejuje virtos spurgos tapo miesto pensininkų ir jaunų hipsterių mėgstamu maistu.
Kiekvieną sekmadienį turguje apsiperkanti Vera sako, kad spurginėje užsisakiusi mėgstamą riestainį su stikline pieno vėl pasijaučia jauna. „Visą savaitę sveikai maitinuosi, stengiuosi kontroliuoti cholesterolį, bet savaitgalį leidžiu sau atsipalaiduoti. Čia sutinku daug senų pažįstamų, buvusių bendradarbių. Tai kultūrinė turgaus vieta“, – sako ji.
Į turgų atvykę turistai perspėjami, kad čia knibžda valkatų ir vagių. Norint išvengti nemalonumų rekomenduojama nesileisti į kalbas ir netikėti jų pasakojimais.
„Padėkite man, buvau apvogtas, todėl negaliu grįžti namo, renku pinigus autobuso bilietui“, – štai tokią istoriją ėmė pasakoti priėjęs vaikinas. Rusiškai paklaustas, kur keliaus – jis nepasimetė ir ėmė pasakoti, kad atvyko iš Lietuvos! „Esu iš Skuodo rajono. Baigiau muzikos mokyklą, moku gražiai groti ir dainuoti. Bet man čia Rygoje nepasisekė, daug nelaimių buvo. Padėkite man“, – vis kartojo jis.
Vaikino neišgąsdino ir netikėtas sutapimas, kad priėjo prie lietuvio. Užkalbintas mūsų kalba – jis nepasimetė. „Blogai moku lietuvių, nes gimiau ant Latvijos sienos. Mano šeima lietuviai, bet namie kalbam dviem kalbom – latviškai ir lietuviškai“, – laužyta lietuvių kalba ėmė aiškinti Lauriu prisistatęs vaikinas.
Paklaustas, kas jam kaimyninėje šalyje nepasisekė – vaikinas vengė atsakymo. Užsidėjęs ausines ėmė dainuoti kažkokią latvišką dainelę.
Pasiūlymas nuvežti iki gimtojo kaimo Laurio taip pat nesudomino. Sakė dar turintis reikalų Rygoje, todėl vėliau nukeliaus pats. „Padėkite tada ant maisto ir cigarečių“, – savo taktiką pakeitė jis.
Tokių kaip Lauris turguje daugybė.
Būkite atsargūs ir pirkdami „nacionalinį Latvijos sūrį“, kurį labai rekomenduoja pieno produktų pardavėjos. Sako tai ypatinga rūšis, kurios mes Lietuvoje tikrai neturime. 300 gramų gabaliuko kaina apie 3 eurai. Girdamos jo skonį moterys pamiršta paminėti, koks aitrus to sūrio kvapas. Lyg gerai pastovėjęs, pelėsinis prancūziškas, kurį galima užuosti iš labai toli. Deja, iki Lietuvos jo atvežti nepavyko. Automobilis aitriu kvapu persismelkė per pirmą kelionės pusvalandį.
Turgus dirba:
Darbo dienomis 07:00 - 18:00