Alexandre`as Laurent`as šią impozantišką struktūrą fotografuoja jau daugiau nei dešimt metų: ir nuo žemės, ir iš dangaus.
„Šis paminklas puikiai atsiskleidžia fotografijose. Jis – kaip veidrodis, atspindintis dangų ir žemę. Spalvos keičiasi, priklausomai nuo metų laikų. Kartais atrodo raudonas, kartais mėlynas, o kartais net žalias. Svarbų vaidmenį vaidina ir debesys. Lankytojai kaskart išsiveža vis kitokius įspūdžius“, – įsitikinęs fotografas.
Pastato viduje lankytojai 23 metrų ilgio vamzdžiais gali iš vieno burbulo pereiti į kitą, pakilti aukštyn. Viduje Atomiumas atrodo visai kitaip.
„Iš išorės atrodo labai modernus, švytintis ir gražus. Viduje viskas daug grubiau. Rutulių ir vamzdžių vidus nenudailintas, grubus, primenantis industrines erdves. Šiuo pastatu Belgija tada pasauliui norėjo pademonstruoti, ką sugeba“, – tikina A. Laurent`as.
Atomiumas pastatytas specialiai 1958-ais metais Briuselyje vykusiai pasaulinei parodai. Tai buvo prestižinis futuristinis projektas. 102 metrų aukščio statinys turi devynis aliuminio plokštėmis dengtus rutulius. Iš pradžių ketinta po parodos Atomiumą nugriauti, tačiau jis buvo toks populiarus, kad nuspręsta jį palikti, tik aliuminio plokštės buvo pakeistos nerūdijančio plieno plokštėmis. Per šešis dešimtmečius pastatas tapo nacionaliniu simboliu.
„Žmonėms jis reiškia pasididžiavimą tuo, ką gali Belgija. Jis simbolizuoja tai, ką mes norime pasauliui parodyti. Ką gali mažytė Belgija. Tai buvo pirmoji Pasaulinė paroda po Antrojo pasaulinio karo. Tada suvažiavo žmonių iš viso pasaulio. Visos šalys norėjo pademonstruoti savo technologijas ir žinias“, – tikina muziejaus darbuotoja Inge van Eycken.
Į 102-iejų metrų aukštį lankytojai užkeliami per 23 sekundes – tuo metu, kai buvo pastatytas, šiame pastate esantis liftas buvo greičiausias pasaulyje.