Italijos sūrių atlasas: 20 regionų – 20 skirtingų skonių

Kokius mes, lietuviai, Italijos sūrius pažįstame geriausiai? Tuos, kurie atkeliauja į mūsų prekybos centrus ir butikus – mocarela, burata, parmezanas. Bet ar žinome, kad visi 20 Italijos regionų gamina skirtingus sūrius? Tai reiškia, kad Šiaurės Italijos Pjemonto gyventojas kasdien valgo ne bumbulą buivolių mocarelos, kaip, tarkime, Kampanijoje, o savo sūrį „castelmagno“. O romietis savo „varguolių virtuvės“ patiekalus pagardina ne Emilijos Romanijos sūriu grana padano, o griežtai tik avies sūriu pekorinu.

Štai taip atrodo 20–ies Italijos regionų pagrindinių sūrių atlasas.

Valle d’Aosta (Aostos slėnis) – šis Šiaurės Italijos regionas garsėja itin riebiais patiekalais, gaminamais su sviestu. Nes kalnų klimatas – šaltas, žvarbus, todėl ir sūriai yra itin riebūs. Pagrindinis sūris yra karvių pieno Fontina. Su juo gaminamas patiekalas Fonduta. Minkštas sūris išlydomas kartu su sviestu ir kiaušinio tryniais, praskiedžiamas pienu šiltame keramikos dubenyje. Tirštą šiupinį primenantis sūrio patiekalas gausiai pagardinamas juodaisiais pipirais iš malūnėlio. Jis valgomas su paskrudinta vietos duona. Patiekalas itin kaloringas.

Piemonte (Pjemontas) – šio Šiaurės Italijos regiono mėgstamas sūris yra Castelmagno (tariama kastelmanjo) DOP (it. Denominazione Origine Protetta) – saugomos kilmės ženklu puskietis baltųjų karvių sūris apdovanotas dėl savo ypatingų savybių – pikantiškumo, rūgštumo ir riebumo harmonijos. Švelnaus paviršiaus formos matmenys – 15–25 cm. Sūrio istorija siekia daugiau kaip tūkstantmetį. Šiandien baltosios karvės ganosi laisvai Kuneo provincijos kalvose. Leisdamiesi kalnų keliukais tarp kalvų matome Kastelmanjo slėnį, kuriame įsikūrusios sūrinės. Melsvai – žalsvos sūrio formos brandinamos apie 60 dienų. Šiuo sūriu pjemontiečiai pagardina pastos patiekalus, taip pat bulvių ir miltų kukulius „gnocchi“.