157 straipsnių
Nėra vietiniams didesnio širdies skausmo, kaip matyti keliautojų nusivylimą. O jo Romoje šiuo metu netrūksta. Štai atskridome į išsvajotą, ne kartą kino filmuose regėtą gražuolę Romą. Norime pamatyti, paragauti, pasijusti „La Dolce Vita“ atmosferos dalimi, o rezultatas – liūdnas. Visa Roma – ištisin...
Kasmet rudenį rašau, kad Italijoje spalio pabaiga tai – nacionalinė šventė. Ne, trykšta ne nafta, o naujai išspaustas sezono alyvuogių aliejus. Šį spalį buvau paprašyta sukurti kitokį straipsnį. Pažintinėje Italijos kelionėje jį įkvėpė garsios Plungės klinikos medikė.
Demoniškas grožis, dieviškos mėlynos akys, nekalta angelo išraiška veide, kai reikia prašyti atleidimo. Jį dievino ir keikė, jam atleido ir dėl jo žudėsi gražiausios pasaulio aktorės, pakylėtos į netikėtą siurealios laimės dimensiją. Visos viena po kitos buvo pamestos. Bet visos, įskaitant mane, dėk...
Duosiu patarimą – ką reikia padaryti Lietuvoje, kad susierzintum, prarastum dvasios harmoniją, pradėtum plūstis ir popiežiauti. Ogi užeiti į bet kurią maitinimo įstaigą.
Dvidešimt metų dirbusi prie Milano mados podiumų vis dėlto nedrįsčiau vadovautis vien savo nuomone. Jei man tektų rinkti prabangių saulės akinių kolekciją Lietuvai Italijoje, nediskriminuočiau vyrų ir moterų sakydama, kad lietuvių veidams tinka kitokie akiniai nei italams.
Kokius mes, lietuviai, Italijos sūrius pažįstame geriausiai? Tuos, kurie atkeliauja į mūsų prekybos centrus ir butikus – mocarela, burata, parmezanas. Bet ar žinome, kad visi 20 Italijos regionų gamina skirtingus sūrius? Tai reiškia, kad Šiaurės Italijos Pjemonto gyventojas kasdien valgo ne bumbulą ...
Kai kurie Italijos miestai, bandydami apsiginti nuo nesuvaldomų turizmo srautų, imasi įvairiausių priemonių. Kelia miesto mokestį, kurį turistai susimoka už nakvynę viešbutyje. Arba įveda įžengimo į miestą mokestį, ribodami lankymo laiką, tarsi muziejuje. Bet kuriuo atveju, net sumokėję 5 eurų turis...
Šių dienų svarbiausią mados tendenciją apibūdinti ne taip paprasta. Žingsniuoju Romos Auksinio mados kvadrato pagrindine arterija Condotti gatve. Vitrinos primena botanikos sodą. Ant suknių, ploniausių kašmyro megztukų, basučių, mažos, didelės, siuvinėtos ir įmantriausiai susuktos akį džiugina rožės...
Apeninų pusiasalyje, Viduržemio jūros skalaujamos buvusios kunigaikštystės ir karalystės, su savo tradicijomis, kultūra, kalba ir virtuve buvo suvienytos tik 1861 metais. Šiandien ši 59 milijonų gyventojų valstybė vadinasi „Repubblica Italiana“ – Italijos respublika. Kalbant apie šios šalies virtuvę...
Ar mes – lietuviai galime pasigirti dainomis, kurios švenčia šešiasdešimtmetį? Ne, klausimas turėtų skambėti kitaip. Ar Danieliaus Dolskio, Nijolės Ščiukaitės, Stasio Povilaičio dainą be klaidų ir pasibjaurėjimo atliktų šių dienų mūsų scenos jaunimas – Jurga Šeduikytė, Justinas Jarutis, Rūta Ščiogol...
„Dieve, kas čia ir suvalgo visas tas bulkas?“,– žingsniuodama Neapolio Toledo gatve neatsistebi mūsų gastronominio turo keliautoja.
„Močiute, kodėl tu mane alkaną guldai?“ – 6–erių metų anūkė lietuvė gyvena Italijoje. 20-tą valandą prie staltiese padengto stalo įpratusi vakarieniauti mergaitė pas močiutę Lietuvoje pasijuto nuskriausta.
Pasaulis jau aikčioja – praėjusį pirmadienį Milano Vittorio Emanuele stiklo galerijoje vietoje eglutės išdygo „Gucci“ Kalėdų kūrinys. Tuo tarpu Italijos sostinė Roma nebijo pasauliui pasirodyti senoviška. Amžinojo miesto Kalėdų eglutė tradiciškai, kaip ir Vatikano – natūrali, iš miško, papuošta ekol...
Man įprasta įžengus į dizainerių „Dolce&Gabbana“ butiką Romoje pasijusti besaikės prabangos oazėje. Kaskart tarp auksinių veidrodžių ir Murano sietynų, geltono marmuro grindų mozaikų, lyg kokiame muziejuje, jaučiu, kad mados namai praneša žinią – kuo būsime, kaip gyvensime kitąmet.
Štai tradicinis vaizdelis Neapolyje garsioje picerijoje „Lombardi“. Prie ilgo stalo vėlų vakarą susibūrę seneliai, tėvai, paaugliai, darželinukai, vienas jų – vaikiškoje kėdutėje. Visų lėkštėse – pica, tik vis kitu pavadinimu, taurėse – mineralinis vanduo, stiklo ąsočiuose – baltasis ir raudonasis s...
Pradėsiu istoriją apie blogus įpročius nuo savęs, nes šiuo tekstu nenorėčiau įžeisti savo skaitytojų – mūsų lietuvių, keliaujančių po užsienį. Jie neretai manęs draugiškai klausia, kodėl italai kartais kreipiasi rusiškai. Ką mes ne taip darome?
Šio teksto temą padiktavo viena garsi Lietuvos moteris, įkėlusi į feisbuką savo pačios paruošto sumuštinio su baravykų „carpaccio“ ( it.termiškai neapdoroti) fotografiją. Na štai, nudžiugau, pagaliau ir lietuviai išmoko negadindami paruošti savo aukso vertės grybus. Bet keletas foto detalių vertė su...
Duosiu patarimą: ką reikia padaryti Italijoje, kad atsisėdus restorane prie stalo padavėjas pagalvotų, kad čia atėjote kažkokiu kitu tikslu, bet tik ne pavalgyti.
Atskleisiu jums paslaptį. Ką reikia padaryti, kad Amalfio rivjeroje, Sorente, Gran Kanarijoje arba Nicoje į jus kreiptųsi: „Zdrastvujtie“? Viskas labai paprasta.
Kai išlaikiusi Lietuvoje teises atvykau į Romą ir vietinio vairuotojo paklausiau, kieno pirmumas prisiartinus prie žiedo, jis pasikrapštė pakaušį. Akimirką rimtai pamąstęs, pareiškė: „Kas atvažiavo prie žiedo pirmas, to ir pirmumas“. Štai taisyklė, kuri valdo kelyje Italijoje, nors jokiame užduočių ...
