Patyrimais Azijoje ir Balkanuose dalinuosi savo „Instagram“ paskyroje, o šiek tiek papasakosiu ir jums.
Kadangi iki dabar yra savotiškas iššūkis rasti tiesioginius skrydžius iš Lietuvos į tam tikras Balkanų šalis, mes patraukėme link jų su automobiliu. Balkanai viliojo dėl kalnų ir turistams dar neatrastų vietų. Taigi, nutarėme išvykti į Balkanus ir taip tame regione praleidome 97 dienas, aplankėme 9 iš 11 Balkanų šalių, nuvažiavome 14 711 km.
Pirma mintis, stebint kitus keliautojus, buvo pasirinkti kemperį arba bent jau išsinuomoti didesnį automobilį su galimybe jame miegoti. Visgi, pradėjus apie tai svarstyti, atsirado daug „bet“. Todėl nusprendėme neišradinėti dviračio ir pasinaudoti esamomis galimybėmis – brolio automobiliu.
Tai buvo pirma ilga kelionė automobiliu. Buvome pasiruošę viskam: ir miegui mašinoje, ir palapinėje ar hamake. Su broliu juokavome, kad arba bus labai gerai, arba labai blogai. Per vidurį juk būti negali.
Užbėgant įvykiams už akių, galiu patvirtinti – buvo labai gerai. Nepaisant to, kad kelis kartus mašinos skydelyje mirksėjo įvairių spalvų lemputės, įkrito vairuotojo langas bei stojome pas vietinius mechanikus tikrintis automobilio būklės, visa kita ėjosi kaip per sviestą. Turėjome daug laisvės ir laiko judėti bei tyrinėti apylinkės savu tempu.
Visgi kodėl nerekomenduočiau keliauti į Balkanus automobiliu? Pradėkime nuo raidės A ir šalies Albanijos. Paskui judėsime toliau. Taigi, 5 priežastys, kodėl neverta keliauti po Albaniją automobiliu, ir, apskritai, ką svarbu žinoti.
1. Galvojate, kad, atvykę į Albaniją ir pabuvę čia savaitę ar dvi, pamatysite visą šalį bei galėsite ramiai keliauti toliau
Tiesa tokia, jog, nors ir Albanija yra 2,3 kartus mažesnė už Lietuvą, joje net ir turint automobilį judėjimas nevyksta taip greitai, kaip galbūt norėtųsi. Viena iš priežasčių yra kalnuotas reljefas, kuris neleidžia, rodos, gretimai esančių taškų pamatyti iš karto. Kartais reikia leistis ir į 6 valandų trukmės kelionę vien tam, kad atsidurtum kitoje kalnų pusėje.
Kita priežastis – keliai. Daugumos kelių būklė yra tikrai nepavydėtina, todėl važiavimais jais yra labai lėtas. O kartais, jei nevairuoji keturių varomų ratų mašinos, esi priverstas apsisukti ir rinktis kitą kelią. Norint kokybiškai pabūti ir pasimėgauti Albanija, rekomenduoju nesistengti aplankyti visų pagrindinių lankytinų vietų, nors ir gali atrodyti, kad tai teoriškai padaryti įmanoma.
Jei planuojama keliauti iki dviejų savaičių, patarčiau rinktis arba šiaurinę, arba pietinę šalies dalį.
Išvada: neskubėkite pamatyti visko, leiskite kelionėje sau turėti laiko netikėtumams ir staigmenoms.
2. Galvojate, kad Albanija yra šalis su žydra jūra ir smaragdinėmis upėmis
Jei pamatę nuotraukas iš Ksamilo regiono tikitės, kad keliaujant Albanijos pakrante jus lydės tokios spalvos jūra, turiu jus nuvilti. Pietinėje šalies dalyje jūra yra nepaprastai skaidri ir žydra, tačiau kylant į šalies šiaurę jūros spalva kinta, ji labiau primena Baltijos jūrą nei Adrijos.
Albanijoje taip pat galima pasivaikščioti tarpekliais, pabraidyti ar paplaukioti kanjonų upėmis. Visgi ir ten vanduo ne visada yra smaragdinės spalvos. Jo spalva priklauso nuo sezono. Tuo metu, kai mes keliavome Albanijoje, – rugpjūčio mėnesį – upių spalva kanjonuose priminė kavą su pienu.
Mums, kaip kavos gerbėjams, tai tikrai nemaišė. Galbūt upės iš išvaizdos ir neatrodė taip gražiai, kaip buvo pavaizduota „Google“ žemėlapiuose esančiose nuotraukose, bet į nuotykį leistis buvo verta. Iš labiausiai įsimintinų vietų vandens ir kanjonų mėgėjams rekomenduočiau šias: Holta Canyon, Canyon of Gjipe, Osum Canyon, termines vonias Llixhat e benjes, krioklį, kuriame galima maudytis – Ujevara e Bogoves.
Išvada: šalis mažytė, turinti labai daug gamtos įvairovės. Retkarčiais slėniai ir kanjonai primena Aziją, o kalnai – Alpes Italijoje.
3. Galvojate, kad užteks nukeliauti į vieną žygį po kalnus
Albanijoje kalnų reljefai ir nuo jų atsiveriantys vaizdai tikrai unikalūs bei skirtingi. Mes keliaudami buvome susižymėję ne vieną viršūnę, į kurią norėjome užlipti. Nukeliavę į pirmąjį žygį po kalnus, nenorėjome sustoti. Nors Albanijoje praleidome beveik mėnesį, vis tik į visas planuotas viršūnes užlipti nepavyko. Tačiau mielai pasidalinsiu žygiais, į kuriuos leidomės ir kuriuos mielai pakartočiau:
• Berizhdol trail – Lepushe kaime yra ne vienas žygis, mes pasirinkome būtent šį dėl jo trukmės. Sudėtingumas: lengvas. Trukmė: 2 val. Jo metu atsiveria vaizdas į Maja e Vajushes viršūnę, į kurią taip pat galima užkopti. Taip pat pakelėje galima sustoti atsikvėpti ir išgerti kavos.
• Valbona peak – Valbone miestelyje taip pat yra apstu skirtingų žygių. Mes pasirinkome Valbona – Theth trail. Nusprendėme eiti pusę kelio, nes kitu atveju pasiektume kitą miestelį, esantį kitoje kalnų pusėje ir reikėtų apie 6,5 val. važiuoti taksi iki automobilio, kurį palikome Valbone. Taigi, pasiekę viršūnę, apsisukome grįžti atgal. Žygio trukmė: 5 val. Sudėtingumas: vidutinis (pakilimas ~900 m). Viršūnės aukštis: 1830 m.
Išvada: Albanija – kalnuota šalis, kurioje yra begalė žygių pasirinkimų kalnų mėgėjams: nuo lengvų iki vidutinių bei sunkių. Jei mėgstate kalnus, rekomenduoju išbandyti ne vieną žygį.
4. Galvojate, kad Albanijoje būsite priimti kaip turistai
Atvykę į pirmąją nakvynės vietą Shkoderio mieste buvome nustebinti savininkų svetingumu. Virtuvėje mūsų laukė ne tik kava, bet ir sausainiai, įvairūs užkandžiai. Bet tai buvo tik pradžia – toliau keliaujant kartais jautėmės kaip atvykę pas giminaičius į svečius. Vis tik riba tarp svetingumo ir įkyrumo bei keistumo yra menka. Taigi, jeigu tikrai nori privatumo ir laiko sau, manau, reikia tai iškomunikuoti vietiniams.
Jie tikrai labai svetingi – ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimuose žmonės mus priėmė kaip į šeimą. Ne tik siūlydavo kartu pavalgyti, bet ir užsukdavo į mūsų nuomojamą kambarį, aprodydavo kaimą, krioklius, auginamus gyvulius bei leido pabandyti pamelžti ožką. Ruošiantis žygiui į kalnus, paruošdavo sumuštinių ir įdėdavo naminių keptų blynų.
Išvada: albanai yra labai svetingi žmonės.
5. Galvojate, kad Albanijoje dominuoja tokie kepiniai, kaip byrek, petulla ar baklava
Kadangi Albanijos virtuvei didelę įtaką turėjo Turkija, Italija, Graikija ir kiti Balkanų regionai, maistas šalyje yra labai įvairus. Kiekviena provincija gali pasiūlyti ką nors unikalaus. Mes valgėme ir mažose vietinėse kavinukėse, ir restoranuose. Labiausiai sužavėjo šviežia žuvis, įvairūs mėsos gaminiai bei vietiniai sūriai, šviežios salotos.
Kelios rekomenduojamos vietos papietauti:
• Shkoderio mieste: Barbs restaurant by Baku, kur yra kokybiški didkepsniai.
• Vlore: Oannas Bar & Restaurant, kur tiekia tą dieną sužvejotą žuvį.
• Llogaros nacionalinis parkas: Taverna Hibjar, kur yra šviežia mėsa, Graikiją primenanti virtuvė
Išvada: maistas labai įvairus. Priklausomai nuo regiono, galima pasijausti net kaip Graikijoje ar Italijoje.
Nekeliaukite į Albaniją, jei tikitės per vieną apsilankymą pamatyti ir patirti viską, ką siūlo ši šalis. Pavargsite, galbūt ir pavyks aplėkti esminius taškus, bet pajausti bei suprasti Albanijos istorijos, žmonių, gamtos įvairovės tikrai nepavyks. Važiuokite ten tuo atveju, jei norite patirti nuotykių, atrasti ir pajausti ryšį su vietiniai žmonėmis bei gamta!