Straipsnis buvo spausdintas žurnale „Elle Lithuania“.
Dviejų parų kelionė
Iš pradžių atrodė, kad nuvykti į Ziltą (vok. Sylt) visai paprasta, kai tinkamai sudėliotas maršrutas – skrydis iš Vilniaus, trumpas persėdimas Frankfurte, valanda skrydžio ir lėktuvas jau leidžiasi Zilto oro uoste. Tačiau šįkart viskas kitaip. Kai lėktuvas vėlų vakarą pasiekia salą, kuri jau matosi pro iliuminatorių, putotos bangos, juosiančios jos krantus, nežada nieko gero. Pilotas praneša, kad Šiaurės jūroje didelė audra, ir jis du kartus bandys nusileisti.
Pradedame žemėti, tačiau lėktuvas kratosi kaip pašėlęs, ir pilotui užteko vieno bandymo – mes, pamojavę Ziltui, grįžtame į Frankfurtą. Turime vilčių skristi kitą rytą, tačiau skrydis atšaukiamas ir tuomet prasideda ilga kelionė per kopas, o kalbant tiksliau, į kopas, nes Ziltas garsėja vienintelėmis Vokietijoje išlikusiomis – kaip ironiškai skamba – keliaujančiomis smėlio kopomis.
Iš pradžių mūsų laukia penkios valandos traukiniu iš Frankfurto į Hamburgą. Galime žaisti žaidimą „atspėk miestą“, pro langą prabėgo Kelnas, Duisburgas, Miunsteris, Brėmenas – beveik visas Vokietijos geografijos kursas, – kol pasiekiame Hamburgą, ten persėdame į kitą traukinį bei dar daugiau nei tris valandas keliaujame iki Zilto. Paskutiniai kilometrai driekiasi geležinkelio pylimu, kuris žemyną sujungia su sala, – taip Ziltas yra lengvai pasiekiamas automobiliu (mums žodis „lengvai“ netiko) pakraunant jį į traukinį žemyninėje šalies dalyje.
Kartais už dideles pastangas būna atlyginta. Taip nutinka ir mums, nes audra per naktį nuslopsta ir mes rytą atsibundame saulėtoje... Nidoje. Būtent toks Déjà vu jausmas apėmė ryte pamačius saulės nutviekstas apaugusias smėlio kopas, tamsią jūrą ir šiaudais dengtus kopose išsibarsčiusius nedidelius salos namelius. Daug pasaulio apkeliavusi kelionių dizainerė Aja mūsų Nidą visada vadina gražiausia Žemės vieta – nenuostabu, kad ji taip norėjo pamatyti ir jos dvynį brolį Ziltą.
Vokietijos Hamptonas
Čia, Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemėje, Šiaurės Fryzų salose, Šiaurės jūros dalyje, vadinamoje Vatų jūra, smėlėtoje saloje, tarsi atplaišoje įsiterpiančioje į jūrą, kadaise gyveno vėjo blaškomi žvejai ir ūkininkai. Savo šiaudų stogų namelius jie statė kopose, kad atlaikytų audringą Šiaurės jūros bangavimą. Dabar Ziltas – tai atostogų sala su 40 kilometrų erdvių šviesaus smėlio paplūdimių su viešbučiais, SPA, butikais bei restoranais. Sezono metu paplūdimiuose išsibarsto daugiau nei 10 tūkst. žavių vokiškų strandkorb (paplūdimio krepšelių), iš vytelių pintų paplūdimio gultų su stogeliais.
Tačiau tikrasis Zilto žavesys yra kopos, apaugusios margais žolynais bei viržiais, ir bekraštis giedras dangus. Kadaise buvusi apsnūdusi banginių medžiotojų ir žvejų sala, dabar, pasak mus pasitikusios Lisos Dugalitsch iš „Lanserhof Sylt“ viešbučio, yra Vokietijos Hamptonas.
„Atostogos Zilte yra prabangos ženklas. Jeigu turi žemės Zilte, vadinasi, turi viską“, – šypsosi Lisa.
Sala nedidelė, labai saugoma valstybės, net iš pažiūros nedidukai rausvų plytų nameliai su stačiais dvišlaičiais šiaudiniais stogais čia atsieina įspūdingus 8 milijonus eurų. Jeigu čia įsigijai ne pagrindinius, o atostogų namus, privalai juos nuomoti – sudaryti galimybę juose apsistoti ir kitiems poilsiautojams. Tradicinė šiaudinių stogų estetika tapo firminiu salos ženklu. Tik dabar stogai dengia ne tvartus, o „Hermès“ ar „Brunello Cucinelli“ parduotuves, o šalia kuklių šiaudinių namukų stovi naujausi „Porche“ ar „Mercedes“.
Architektūros ir prabangos etalonas
Nenuostabu, kad visame pasaulyje garsus sveikatingumo klinikų tinklas „Lanserhof“ naujausią savo viešbutį atidarė čia, Zilte, vos keliasdešimt metrų nuo paplūdimio. Daugiau nei 100 mln. eurų kainavusi klinika, kurią suprojektavo garsus architektas Christophas Ingenhovenas, turėjo derėti ne tik prie tradicinės Zilto estetikos, bet ir prie salos kopų.
Rezultatas – erdvus medžio ir stiklo pastatas su didžiausiu Europoje šiaudiniu stogu, kuris tarsi plūduriuoja ant ištisinio stiklo fasado. Aplink kliniką – kvepiančių čiobrelių jūra bei jūros vėjo pustomos smėlio smiltys.
Viskas „Lanserhof Sylt“ yra ramu. Ir ausiai, ir akiai. Šviesi mediena, natūralios, lenktos formos atkartoja salos smėlio kopas, žemės atspalvių beprotiškai patogūs „Eames“ krėslai (vienas jų kainuoja 10 tūkstančių eurų), stiklinės sienos bei šiltas aplinkos apšvietimas, sutelktas aplink žadą atimančius baltus spiralinius laiptus, vedančius į viršuje esančius viešbučio numerius.
Patys kambariai yra dviejų aukštų, ramūs, kurių pagrindinis akcentas – šviesaus medžio sijos, išlenktos palei stogo šlaitą. Viskas – baldai, įranga, patalynė – atrinkta tik iš supergeriausių. Kambariuose išmanieji japoniško stiliaus klozetai su visomis funkcijomis, pagalvės – iš rankomis rinktų plunksnų, antklodės – iš kupranugarių vilnos, kuri reguliuoja temperatūrą, o šiluma labai svarbi, kai žmonės klinikoje badauja.
Ypatingos lovos, kurios keičia padėtį ir mažina temperatūrą iki ryto, kad žvaliai atsibustumėte. Niekur nėra meno kūrinių ir jokių ryškių interjero akcentų – kad smegenys atsipalaiduotų. Beveik negirdėti muzikos, o ta, kuri skamba, specialiai šiam viešbučiui sukurta studijoje Londone bei turi gydomąjį poveikį.
Badavimo efektas
Spauda praneša, kad čia sveikatinosi Victoria Beckham, Kate Moss ar Cara Delevingne. Para su gydymu kainuoja nuo 1,3 tūkst. eurų. Į kainą neįskaičiuotas šampanas. Vietoje jo gausite nemokamus specialiai viešbučio svečiams sukurtus Šiaurės jūros mėlio „Birkenstock“ sandalus ir chalatą. Jei galvojate, kad čia, kaip kiekviename viešbutyje, bus mini baras, turiu jus nuvilti. Kavos? Alkoholio? Jokių šansų! Nėra nei vieno, nei kito.
Už tai, sako Aja, yra visą parą veikiantis arbatos baras su daugybe skirtingą poveikį turinčių žolelių arbatų (jis iš tiesų atrodo kaip alaus baras su daugybe rankenų, kurias atlenkus pilasi karštutėlė arbata).
Būtent poilsis, ramybė, sveikata ir, galiausiai, badavimas žmones iš Vokietijos bei užsienio traukia į Ziltą. Čia sukurta nauja badavimo rūšis, kuri pasninko elementus sujungia su šiuolaikine medicinine terapija. Žarnynas yra sveikatos šaltinis – tai kertinė jų filosofija.
Pirmą rytą Ajos pusryčiai užtrunka. Ne todėl, kad ji kelia į „Instagram“ asmenukę su grikių duonos kriaukšle – restorane draudžiama naudotis telefonais (reikia koncentruotis į maistą). Atsivertę meniu, rasite valgymo instrukcijas – kiekvieną kąsnį sukramtyti 30–40 kartų. To reikės išmokti – tam ir skirta per pusryčius patiekiama itin tvirta duonos riekė (iš viso jie turi penkių rūšių duonos). Virškinimas prasideda ne skrandyje, o burnoje, ir sotumo jausmą reikia pajusti anksčiau nei nuo maisto kiekio įsitempia skrandžio sienelės.
Taip, gydymas čia prasideda lėkštėje. O joje dažnai švilpia vėjai (tikėtina, kad Šiaurės jūros, jo čia yra užtektinai, supratome vakar). Dažnam klientui gydytojai skiria minimalią 0 lygio dietą – tai tik daržovių sultinys ir arbata su medumi, dieta per dieną sudaro vos 50–100 kalorijų.
Tai padeda ne tik išvalyti bei atstatyti žarnyną, bet ir priverčia organizmą deginti riebalus bei skatina kitas funkcijas, pavyzdžiui, autofagiją, organizmo gebėjimą išvalyti senas ar pažeistas ląsteles ir sukurti naujas. Vienas iš badavimo tikslų – padidinti medžiagų apykaitos pajėgumą, gebėjimą deginti riebalus, persijungti ir riebalus bei cukrų kraujyje naudoti kaip degalus.
Iš viso siūlomos keturios gydymo maistu programos, ketvirtoji, vadinama aktyviąja, skirta sportuojantiems, siekia net 1,7 tūkst. kilokolorijų. Laimei, Ajai buvo paskirta ne nulinė dieta, todėl pusryčiams ji gavo ir košės, ir skrebutį, ir kokosų jogurto. Prieš pusryčius – vitaminų bomba iš kviečių sulčių bei dumblių aliejaus vieno gurkšnio kokteilio. Ji taria „į sveikatą“ ir tai vienas iš retų kartų, kai tostas yra visiška tiesa.
Tris dešimtis kilogramų numetęs šefas
Dabar Aja skuba į susitikimą su restorano šefu, kuris – tikras sveikos mitybos naudos pavyzdys. Dietmaras Priewe rodo savo nuotrauką, kurioje jis – 30 kilogramų sunkesnis. Pakeitęs mitybą, kurios pagrindas daržovės, jis bėgioja maratonus, į darbą važiuoja dviračiu ir atrodo bent dešimčia metų jaunesnis.
Jis rodo, kaip verda skaidrų daržovių sultinį, kuris yra viso viešbučio svečių mitybos pagrindas, – raudonos, geltonos ir baltos morkos, kitos daržovės ant labai mažos ugnies kaitinamos net keturias valandas. O išvirtas daržoves supjausto šiaudeliais ir pašauna džiovinti į orkaitę. Rezultatas – įvairiaspalviai daržovių traškučiai, kuriais puošiami patiekalai, atrodantys tarsi iš „Michelin“ virtuvės.
„Pas mus į viešbutį atkeliauja geriausia jautiena iš salos, vištas užsakinėju Hamburge, o daržoves dažnai perkame iš Danijos, nes žemė Zilte per brangi joms auginti. Žuvis – vietinė, laisvai užaugusi“, – vardija Dietmaras, per dieną gaminantis 6–7 patiekalus viešbučio svečiams.
Jis reabilituoja ir bulves, sako, jos labai sveikos virtos, gerai virškinamos, svarbu prieš virimą 24 valandas palaikyti šaldytuve.
Jo virtuvėje – bent šešios rūšys aliejaus skirtingiems patiekalams. Vakarienės čia patiekiamos itin anksti, trys keturios valandos iki miego, kad organizmas spėtų suvirškinti maistą iki ryto ir pailsėti. Meniu moksliškai pagrįstas: ryte – angliavandeniai, o vakarop – baltymai.
Procedūrų zona – tarsi kosmosas
„Įžengusi į medicinos kliniką ir procedūrų zoną tarsi persikeliu į ateitį. Viskas griežtai balta: grindys, sienos, baldai, įranga, personalo uniformos. Dabar metas susitikti su medicinos direktoriumi“, – kviečia Aja.
Janas Stritzke, energingas, pagal išsilavinimą kardiologas, labai smagus daktaras. Kodėl jūs čia? Visų pirma, svečiai išgirsta tokį Jano klausimą. Gal norite numesti svorio, o gal pasiruošti bėgimo maratonui, o gal esate supermodelis, kuriam reikalinga grožio terapija? Pasak J. Stritzke, nemažai atvykstančiųjų – sėkmingi 45–50 metų žmonės, kurie nebeturi jėgų tęsti savo darbų tokiu tempu, koks buvo iki šiol.
„Svečiams atliekama diagnostika ir sudaromas asmeninis gydymo būdas, nė vienas iš klientų neturi tokio paties dienos tvarkaraščio. Gal esate per žingsnį nuo širdies smūgio ar vėžio? Svarbiausi ilgo gyvenimo dalykai – nuolatinė ligų prevencija bei išankstinė diagnostika, nes kai kurios ligos beldžiasi labai nepastebimai, ypač budrūs turi būti tie, kurių tėvai anksti mirė.
Dažniausiai chroniškos ligos ir onkologiniai susirgimai prasideda dėl netinkamai veikiančio žarnyno, nes valgome daug nesveiko bei perdirbto maisto, cukraus. Būkite aktyvūs, sveikai maitinkitės, būkite darnoje su aplinka, gerai miegokite ir daug nestresuokite“, – tokias tiesas vardija gydytojas.
Pats gydytojas laikosi principo nieko nevalgyti pirmadieniais ir badauja 36 valandas – taip organizmas išdegina atsargas, o ląstelės atsinaujina. Kai viena diena griežta, galima daugiau leisti likusią savaitę. Gydytojas sako, kad moterims numesti svorio daug sunkiau: „Vyrai, kaip aš sakau, paprastesni organizmai. Jiems viskas paprasta – mažiau valgo ir svoris automatiškai krinta, o moters organizmą lemia hormonų pokyčiai, menopauzė, o jeigu didelis stresas, nenumes nė gramo. Bet mes randame išeitį, tai – meditacija, masažai, kvėpavimo pratimai.“
Per viešnagę Ajos laukė daugybė tyrimų. „Per pusdienį apie savo organizmo būklę sužinojau daugiau, nei norėjau žinoti, – šypsosi Aja. – Diagnozuojama buvo ne tik medicinine įranga, bet ir tokiais mistiniais būdais, kaip beldimas į pilvą. Specialistai vien iš sklindančio garso sprendžia apie virškinimo sistemos veikimą. Manualistas Sebastianas rado skirtingo dydžio raktikaulius, kantriai klausinėjo, ar nebuvau gavusi jokių traumų, o aš nė nenutuokiau turinti tokių paslapčių savo kūne.
Didelį įspūdį paliko „Vectra“ skenavimas – 92 kamerų gigantiškas skritulio formos aparatas sukūrė mano kūno 3D modelį, kad būtų galima aptikti ir sekti odos vėžį galinčius sukelti pakitimus. Buvo jungiamas širdies ritmo kintamumo monitorius, kuris fiksavo širdies ritmą ir nervų sistemos reakcijas. O ištverti krioterapiją, šalčio kamerą -120 temperatūroje padėjo pirštinės, kepurė bei šokis pagal dainą „Ice Ice Baby“, – kvatojasi Aja.
Krioterapija rekomenduojama bent kelis kartus per savaitę, ji padeda stimuliuoti kraujotaką, išlaisvina laimės hormonus endorfinus ir sumažina uždegimus.
„Judesio specialistas nustatė, kada mano kūnas sėkmingiausiai degina riebalus, ir tai nėra tada, kai smarkiausiai bėgu. Išbandžiau ir plūduriavimą ant šilto Alpių šieno, tai tokia atpalaiduojanti bei detoksikuojanti terapija, kai šiltai įvyniotas kone valandą patiri tokią beveik nesvarumo būklę, stresas dingsta, kūnas ir protas ilsisi.
Per asmenines treniruotes turėjau lipti rieduliais ant laipiojimo sienelės be jokios apsaugos, tai gerai stimuliuoja proto ir kūno ryšį bei naudojama kaip terapija psichikos sveikatos problemoms spręsti. Sakysite, kur paslaptis? Ogi didžiausia laimė būna tada, kai nulipi žemyn, nes smegenys nori jaustis saugios. Man tai buvo naujas potyris.
Viešbutyje galima patirti naujos gyvenimo pradžios magiją. Po savaitės išvyksite su tolesnėmis rekomendacijomis ir čia praleista savaitė gali būti inspiracija sveikai gyventi. Man patiko, kad čia sukurta sistema leidžia siekti rezultato be streso, pro langus žvelgiant į tyvuliuojantį vandenį ir kvėpuojant šviežiu Šiaurės jūros oru. Palikau Ziltą susižavėjusi jo nidišku grožiu ir žinau, kad pasiilgsiu šio efekto.
Kai pirmą kartą užėjau į sveikatinimosi kliniką, tikėjausi išvysti ligotų žmonių, galbūt net vaikštynėse ar vežimėliuose, bet išvydau sveikus, pasipuošusius, spindinčius, tarsi nuo podiumo nužengusius žmones, – sako kelionių dizainerė Aja. – Ir naiviai paklausiau: ką jie čia daro? O tą ir daro, kad taip atrodytų, – man buvo atsakyta.“
Tai – ne pirmas viešbutis ir SPA, kurį keliaudama apžvelgia bei įvertina Aja. Jau anksčiau ji aplankė prašmatniausias Botsvanos lodžijas – daugiau skaityti galite čia. O Žydrojoje pakrantėje pyragėlį pusryčiams ten atskraidina sraigtasparniu – daugiau skaitykite čia.
Taip pat kartu su dekoratoriumi Mantu Petruškevičiumi išbandė garsųjį Rytų ekspresą – daugiau įspūdžių rasite čia.