Apsipirkinėjimo entuziastams
Westfield Mall Of Scandinavia – ten rasite viską – nuo triusikėlių iki kino, įskaitant „Starbucks“ kavinę, su kurios puodukais selfinasi visi savo miestuose jos neturintys. Jūsų lietuviško vardo greičiausiai nesupras, todėl rekomenduoju rinktis pseudonimą. Mane yra krikštiję visaip – nuo Hallah, Blada iki Vladislava. Taip tęsėsi tol, kol nepaėmiau ir nesusikūriau savo alter ego Emma Larsson. Emma yra apie 40-ies švedaitė, mėgstanti rengtis ryškiais drabužiais bei spalvingomis beisbolo kepurėmis.
Ji gimusi ir augusi Stokholme, kalba ryškia stokholmietiška normine tartimi, bet Emmos tėvas buvo imigrantas iš Lietuvos, todėl ji taip pat laisvai šneka lietuviškai. Dėl savo lietuviškų šaknų, sentimentų ir kaip socialinį eksperimentą vienu metu bandė gyventi Lietuvoje. Visgi greitai suprato, kad neliks, nes jautėsi praradusi savo švedišką bei tarptautinį identitetą, labai kliuvo vietiniams dėl savo emancipuotos, tiesmukos ir nesuvaržytos asmenybės.
Gallerian – populiariausių parduotuvių ir kavinių miksas, be to, vietoje rasite vienintelę centre esančią nedidelę „Ikea“, kuri pritaikyta skubančio miestiečio poreikiams (ten taip pat galite pietums sušveisti nebrangių švediškų kukulių su švedų taip dievinama bruknių uogiene).
Västermalmsgallerian – pajausite Kungsholmen rajono dvasią ir investuosite banknotą kitą į Švedijos ekonomiką, už ką mes jums dėkingi.
Globen Shopping – šis yra netoli „Globen“, dabar pervadintos į Avicii, arenos. Ten smagu fotografuotis prie milžiniško besisukančio veidrodžio.
Nordiska Kompaniet, sutrumpintai NK – labiau orientuojasi į turčius ir tuos, kam be proto svarbus įvaizdis, tai tokiems lietuviškiems švedams. Juodai balti dryžuoti maišeliai laikomi prestižiniais – kuo daugiau tokių gatvėje nešiesi, tuo daugiau esi vertas praeivių, vertinančių statusą, akyse.
Už miesto varykit į Skärholmen – aplink prekybos centrą sukoncentruotai pastatyta daug imigrantų parduotuvių, kuriose galite paragauti ir nusipirkti autentiškos baklavos, iraniškų prieskonių bei kitų smagumų.
Jei galite ir norite brangiau, autentiškai bei prabangiai, eikite į Östermalm esantį Saluhal ir valgykite švediškus dalykus – räkmacka, lašišą ar toast skagen (švediškas sumuštinis su jūrų gėrybėmis).
Geriausi mėsainiai Stokholme
Švediškas mėsainių tinklas „Max“. Jie nenaudoja (arba naudoja man neaptinkamus) skonio stipriklių ir jų sudėtis stipriai geresnė nei masiškai prodiusuoto greitojo maisto.
Kava ir geriausios švediškos cinamoninės bandelės
Apie vieną iš kavinių esu rašiusi čia.
Eikite į „Fabrique“ (jų daug, raskite sau artimiausią arba važiuokite į Odenplan, gausite vaizdą ir garsą su Gustaf Vasa bažnyčia, kas ketvirtį gaudžiančia varpais), „Vete-Katten“, NK „Art Bakery“ ar mėlynai geltonus „Pressbyrån“ kioskus.
Taip pat „Espresso House“ (didžiausias švedų kavos tinklas). Jei tik kavos – „Starbucks“ (man smagiausiais Hamngatan – beje, saugokitės kišenvagių, mano draugui yra pavogę kuprinę).
Maisto prekių parduotuvės
„Hemköp“, „Ica“, „Willy’s“, „Coop“.
Karšti sumuštiniai
„Joe & The Juice“, su gera doze nuostabiai garsios muzikos ir šviežiai spaustomis sultimis.
Salotos
„Panini Internazionale“ arba „Holy Greens“
Kokteiliai
Vasarą lauko restoranai ir barai ant vandens Strandvägen gatvėje, garsėjančioje brangiausiu mieste nekilnojamuoju turtu (pamatę vaizdą, suprasite, kodėl).
Geriamas vanduo
Iš čiaupo. Jis švarus ir neturi kalkių, todėl buitinė technika bei kriauklės neužkalkėja, kaip teko matyti Lietuvoje. Perkant vandenį butelyje, gali tekti susimokėti ir penkis eurus.
Pigiausias maistas
Pirktis ir gamintis pačiam. Taip pat „Ikea“, „McDonald’s“, „Burger King“ arba mano minėtas „Max“. Dar – dešrelės iš „Pressbyrån“ kioskų.
Brangiausias maistas
„Pressbyrån“ (viskas, kas ne dešrelės), „7 Eleven“, oro uostas ir restoranai.
Išpardavimai
Per metus jų daug ir dažnai, kiekvieną sezoną, bet didžiausi yra du: pirmasis startuoja birželio pabaigoje po vidurvasario šventės, kitas – Kalėdų laikotarpiu. Prie parduotuvių tuomet neretai formuojasi eilės nuo ryto, nes nuolaidos siekia nuo 50 iki 70 proc. Išpardavimuose vėliau dažnai taikoma papildoma 20 proc. nuolaida, kai norima galutinai iššluoti lentynas prieš pristatant naujas kolekcijas.
Tęsiasi tol, kol pilnai išparduodama. Dėl šios priežasties drabužius pirkti ne per išpardavimą laikau resursų švaistymu, nebent kažko mirtinai prisireikia. Vasarą į miestą suskrenda labai daug miniatiūrinių, stilingai apsirengusių nuomonės formuotojų iš Azijos, kurios fotografuojasi ir krykštauja po „NK“ bei „Åhlens“, gaudydamos gerus pasiūlymus, testuodamos kosmetiką ir purkšdamosi ant savęs litrus kvepalų, todėl iš tolo tampančiomis vaikštančiais parfumerijos fabrikais.
Kosmetika
„Åhlens“, „Kicks“, „Lindex“ („Sephora“ dideli antkainiai. Oro uostuose, beje, mano galva, taip pat ne pigiau).
Drabužiai
Čia ištisos kasyklos gėrio. „Ahlens“, „Uniqlo“, „Carlings“, „Bik Bok“, „Kappahl“, „Brothers“, „Dressman“, „Gina Tricot“, „Superdry“. Taip pat grandai „H&M“, „Lindex“, „Mango“, „Zara“ (aš žinau, kad jūs man sakysite, jog šitas turite Lietuvoje, bet aš jums išduosiu paslaptį: Lietuvoje jūs turite tik menką procentą Stokholmo pasirinkimo; taip pat Lietuvoje nebūna tokių išpardavimo kainų. Tikrinau).
Taikantiems į didesnį biudžetą ir didžiulius garsių vardų dizainerius – „NK“ parduotuvė bei Biblioteksgatan. Ten vaikšto damos, nešinos rankinėmis už lietuvišką metų atlyginimą.
Sportiniai drabužiai ir prekės
„Stadium“, „Intersport“, sporto skyrius „Åhlens“. Taip pat „Stadium outlet“, specializuotos „Nike“ ir „Adidas“ parduotuvės, „Naturkompaniet“ (čia taip pat gausu Fjällräven kuprinių pasirinkimo, kurias, pastebėjau, dėl man nesuprantamų priežasčių taip baisiai mėgstate Lietuvoje.
Švedijoje jos dažniausiai naudojamos norint švediškumui pabrėžti ir parodyti pilną integraciją į šalies kultūrą, pagarbą jai. Tokias kuprines būtina įsigyti strategiškai, dirbant ar komunikuojant su švedais. Pamatę jas švedai iškart galvoja – „savas“).
Lagaminai
„Åhlens“ lagaminų skyrius.
Apatiniai drabužiai
Didelę rinkos dalį atsiriekęs fantastiškasis olandų „Hunkemöller“, modeliais neretai pasirinkę plius dydžio moteris ir tuo apeliuodami į labai plačią modernią auditoriją. „Hunkemöller“, mano didžiuliam nusivylimui, iš Švedijos išspyrė net tokį grandą, kaip „Victoria’s Secret“.
Puikus pasirinkimas ir „Åhlens“ apatinių skyriuje (įspėjimas moterims – pėdkelnių Švedijoje pirkti nerekomenduočiau. Čia jos, skirtingai negu visi kiti drabužiai, yra nežmoniškai pabrangintos arba prastos kokybės. Jei labai prisireikia, rekomenduoju „Lindex“).
Namų apyvokos prekės ir indai
„Åhlens“, „Clas Ohlson“, „Lagerhaus“, „H&M Home“.
Baldai
„Ikea“, „Mio“, „Hemtex“ arba užtikite nemasinės produkcijos perlą vaikštinėdami mieste.
Vaistinės
„Apoteket“, „Apotek Hjärtat“ ar „Kronans apotek“. Dėl įdomumo užeikite pasidairyti, kokį limituotą pasirinkimą mes turime vitaminams ir nereceptiniams vaistams. Vaistinės taip pat daug kur identiškos bei turi keletą skyrių: skausmas, intymu, vaikai, higiena, kosmetika. Iš švedų gydytojų (gerbtina profesija, baigiam vienąkart) dažnai šaiposi, nes jie daugelį ligų gydo paracetamoliu arba dar kola.
Aš irgi nevengiau progos švelniai trūktelėti juos už ūsų, aprašiusi savo apsilankymą ligoninės priimamajame, kuriame kone pati save diagnozavau ir pasigydžiau.
Tualetai
Prekybos centruose esantys tualetai yra mokami (išskyrus prabangiausioje miesto parduotuvėje „NK“), kaina būna apie eurą su trupučiu. Nemokama opcija būtų eiti į kavines – jose tualetai dažniausiai rakinami kodine spyna, kurios kodą rasite ant čekio, taip eliminuojant nieko neperkančius lankytojus. Mandagiai pasiteiravus, net ir nieko neperkant (tik nepiktnaudžiaukite), kodą pasakys darbuotojas.
Tualetų centrinėje stotyje moterims nerekomenduočiau, kaip ir lauke pastatytų, mat jie, mano galva, labiau pritaikyti vyrų nei moterų poreikiams. Gamla Stan orientuojasi į mažas butikines parduotuves ir restoranus, ten mažai tinklinių kavinių, todėl su tualetu gali būti problema, planuokite iš anksto. Jei visiška krizė, prašykitės bet kur (tik į personalui skirtą tualetą jie nebus linkę įleisti).
Darbo kavinėse etiketas
Dauguma kavinių yra draugiški iš namų dirbantiems laptopininkams. Kai kurios kavinės visgi turi draudimą dirbti kompiuteriais pietų metų ir/arba savaitgaliais – stebėkite ženklus ir minias. Jei dirbsite draudžiamu metu, jūsų neišvarys, bet tai nebus gero tono elgesys – Skandinavijoje žmonės linkę laikytis taisyklių.
Kur apsistoti
Esu rašiusi apie nuostabų viešbutį Lidingö saloje, taip pat tikiuosi apžvelgti dar keletą viešbučių artimiausiu metu.
Jei dvejojate dėl viešbučio, imkite skandinavišką auksinį standartą – viešbučių „Scandic“ tinklą. Tai nebus pigiausias variantas, tačiau tikėtina, kad problemų nebus. Kitas toks standartas yra „Comfort“ viešbučių tinklas, pavyzdžiui, „Comfort Hotel Xpress“, esantis miesto širdyje, prie pat „Arlanda Express“ traukinio galutinės (ar išvykimo) stoties.
Kelios bendros pastabos
Judėjimas gatvėse, parduotuvėse, traukinių stotyse, turistinėse zonose pėsčiomis vyksta dešinė-kairė principu. Einate dešinėje pusėje, srautas, einantis jūsų priešinga puse, juda kairėje pusėje. Esant labai dideliam žmonių kiekiui, tokia sistema yra būtina.
Čia yra tai, apie ką nenustoju ūžti galvas visiems Lietuvoje: ant eskalatorių nestovima išsidraikius po visą takelį. Ant eskalatorių, velniai griebtų, stovima dešinėje, kad skubantieji galėtų praeiti kairėje pusėje. Nesilaikant šio principo, jus gali negailestingai nustumti. Baikite vieną kartą žiopsoti, čia ne Vilniaus prekybos centras su penkiais praeiviais per valandą.
Nelįskite į dviračių takus. Toks buvo mano miesto krikštas prieš 20 metų – dviratininkas mane grubiai pastūmė, žioplinėjančią dviračių take. Dviratininkų srautai mieste neįtikėtinai dideli – skaičiuojama apie 150 tūkst. dviračių per dieną (tai turbūt kaip kamščiuose automobilių Vilniuje, išskyrus, kad mes dar turime metro.)
Švedijoje visi kalba angliškai. Jei nekalba angliškai, vadinasi, jis užsienietiškos kilmės ir/arba dar nespėjo, arba jau niekada neišmoks. Klauskite kieno nors kito.
Intonacija, net ir nesuprantant kalbos, yra universalus dalykas, kaip ir kūno kalba. Aplink jus daugiau lietuvių nei jūs galvojate. Emocijas viešoje erdvėje pasiturėkite sau (garsiai ginčijantis traukinyje yra tikimybė aplinkinių būti raportuotiems traukinių saugumo tarnybai, nes mes taip instruktuojami viešojoje erdvėje).
Didžioji dalis viešų erdvių, stotelių, parduotuvių, traukinių yra stebimi kameromis. Pagrindinėse turistų susibūrimo vietose ir visame mieste gausu policijos ir ordningsvakt (pakopa žemiau nei policija). Šie dažnai vaikšto po traukinius tikrindami, ar viskas gerai. Pavojinguose rajonuose apsaugos arba nėra, arba yra mažai ir patys kalti, jei prisidirbsite.
Norint įlipti į autobusą, reikia tvarkingai atsistoti į eilę. Lipama per priekines duris, mamos su vežimėliais, žmonės su negalia, kartais ir turistai su lagaminais įleidžiami per vidurines.
Autobusuose kontrolierius yra vairuotojas. Zuikiu galima būtų bandyti važiuoti metro arba pendeltåg pralendant turniketą (esu važiavusi adrenalinui suaktyvinti), bet tada būsite pagauti kamerų ar bilieto pardavėjo stotyje, kuris gali iškviesti apsaugą, arba kontrolės.
Kontrolė vyksta tokiu principu, kad bilietai kontroliuojami ne traukinyje (retai), o prie išėjimo. Neturėdami bilieto, tiesiog neišeisite nepagauti iš stoties. Bauda be bilieto – 162 eurai. Moksleiviai vasarą važinėja nemokamai, vaikai iki 12 metų su tėvais važiuoja nemokamai.
