Bene vaizdingiausias, žaliuojančių kalnų ir slėnių nusėtas regionas keliautojus labiausiai vilioja nacionaliniais parkais, o žiemą ant Hermono kalno – aukščiausios Izraelio viršūnės – veikia vienintelis šalyje slidinėjimo kurortas.
Šiek tiek istorijos
Pažvelgus į žemėlapį pamatysite, kad į viršų nuo Galilėjos ežero išsidėsčiusios Golano aukštumos yra apibrėžtos punktyrine linija. Taip yra todėl, kad iki 1967 m. šis regionas priklausė Sirijai – Izraelis Golaną užėmė per Šešių dienų karą, o vėliau ir aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šios aneksijos niekada nepripažino, tačiau mažai tikėtina, kad Golano aukštumos artimiausiu metu galėtų vėl atitekti Sirijai (o padėtį dar labiau apsunkina ir Sirijoje vykstantis pilietinis karas).
Izraeliui Golanas yra be galo svarbus – iš čia atkeliauja net trečdalis šalies sunaudojamo gėlo vandens, derlingose žemėse auginamos įvairios gėrybės, o kur dar strategiškai reikšminga geografinė padėtis. Golano aukštumos ribojasi su Sirija, Libanu bei Jordanija, tad yra tam tikra buferinė ir žvalgybinė zona.
Dauguma iki 1967 m. regione gyvenusių sirų per karą buvo priversti bėgti. Dabar Golane jų gyvena apie 20 tūkst., dauguma iš jų drūzai (tai tokia arabams gimininga etnoreliginė grupė), dar maždaug tiek pat gyventojų sudaro žydų naujakuriai.
Neve Ativ ir Hermono kalnas
Savo pažintį su Golanu pradedame nuo Neve Ativ – tai nedidelė žydų gyvenvietė, įsikūrusi visai šalia Hermono kalno. Iki čia atvykstame automobiliu – kelionė iš Tel Avivo trunka apie keturias valandas. Neve Ativ miestelyje veiklos nėra daug – pagrindinis traukos objektas yra Hermonas ir slidinėjimo kurortas, veikiantis keletą mėnesių per metus – maždaug nuo gruodžio iki kovo.
Neve Ativ yra tik keletas apgyvendinimo įstaigų. Mes apsistojame Rimonim Hermon Holiday village – keturvietis namukas su pusryčiais čia kainuoja apie 200 Eur, tiesa, kainos žiemos sezono metu gali gerokai pakilti. Viešbutis turi ir vidaus baseiną su sūkurine vonia ir pirtimis, ir puikiai sutvarkytą aplinką su atsiveriančiais aplinkinių kalnų vaizdais.
Mūsų viešbučio teritorija:
Nuo Neve Ativ iki Hermono kalno – maždaug 12 kilometrų, kuriuos tenka įveikti vingiuotais kalnų keliukais. Pakeliui galima sustoti vienoje iš šešių Golane likusių sirų-drūzų gyvenviečių – Majdal Shams (Neve Ativ taip pat pastatytas kažkada sunaikintos sirų gyvenvietės vietoje). Majdal Shams verta užsukti į vietinę saldumynų parduotuvę pavadinimu Sweets Abu Jabal: čia rasite puikios baklavos ir knafės – tradicinių arabiškų desertų.
Mums lankantis Golane dar buvo ruduo, tad sniego neišvydome, tačiau Hermono kalnas lankytojus priima ištisus metus. Čia nuolat veikia keltuvai, kuriais už 30 NIS (7,5 Eur) galima pakilti į viršų, o už 49 NIS (apie 12 Eur) ir nusileisti žemyn. Vasaros metu Hermone veikia ir daugiau pramogų, pavyzdžiui, rogučių trasa, tačiau mums oras pasitaikė gana permainingas, tad nieko daugiau ir neišbandėme.
Pakilę keltuvu į kalno viršų, žemyn nusileidome pėstute. Viduryje kelio pradėjo gana stipriai lyti, tad šiaip ne taip nusileidę nusprendėme apsilankymą Hermone baigti. Nepaisant oro, kalnas pasirodė tikrai vaizdingas ir įsivaizduoju, kad pavasarį čia turėtų būti be galo gražu.
Vaizdai nuo kalno viršaus:
Nimrodo tvirtovė
Po apsilankymo Hermone, vykstame apžiūrėti netoliese įsikūrusios Nimrodo tvirtovės. Nuo Neve Ativ tenka pavažiuoti apie 5 kilometrus – leidžiantis keliu žemyn jau matome ant kalno stovinčios pilies griuvėsius, kurie dabar yra vienas iš Izraelio nacionalinių parkų. Įėjimas kainuoja 22 NIS (5,5 Eur).
Nimrodo tvirtovė yra didžiausia Viduramžių tvirtovė, išlikusi dabartinėje Izraelio teritorijoje. Statyta XIII a. musulmonų mameliukų, pilis kadaise saugojo pagrindinį kelią, ėjusį iš vakarų nuo Viduržemio jūros uosto Tyro (dabartinis Libanas) link Damasko.
Iš tolo kiek apgriuvusi, viduje Nimrodo tvirtovė pasirodė be galo įspūdinga. Ji užima didžiulį plotą: tvirtovės teritorija yra 420 m ilgio ir 150 pločio, o viskam apeiti prireikė maždaug 1,5 val. Išlikusios ne tik tvirtovės sienos su didžiuliais bokštais, bet ir daugybė vidinių kambarių (yra netgi mažas senovinis tualetas ), didžiulis vandens rezervuaras, kalėjimo bokštas ir požeminiai tuneliai.
Nuo Nimrodo tvirtovės taip pat atsiveria ir nuostabūs vaizdai: vienoje pusėje – Hermono kalnas, kitoje – žaliuojantis Golano aukštumų kraštovaizdis. Tiesa, mums diena pasitaikė gana debesuota, tad ne viską tolumoje pavyko įžiūrėti.
Nimrodo tvirtovė ir vaizdai aplink:
Hermon Stream Nature Reserve (Banias)
Visai šalia Nimrodo tvirtovės – Hermon Stream Nature Reserve (Hermono upelio nacionalinis rezervatas), dar vadinamas tiesiog Banias. Vienas iš lankytinų objektų šiame parke yra graikų dievo Pan šventykla – nuo čia ir atsirado vietos pavadinimas Panias, arabiškai pavirtęs į Banias.
Banias parkas užima gana didelę teritoriją ir turi du įėjimus: vienas įsikūręs prie Banias krioklio, kitas – prie Hermono upelio. Įėjimas į parką kainuoja 28 NIS (7 Eur), gauni žemėlapį ir – pirmyn. Mes savo žygį pradedame nuo Hermono upelio, tačiau turintys mažiau laiko ar tiesiog šeimos su vaikais dažniau renkasi įėjimą, esantį prie krioklio, ir gilyn į parką nebelenda.
Palikę automobilį stovėjimo aikštelėje, pirmiausia einame apžiūrėti Pano šventyklos ir Herodo šventyklos likučių. Pano šventykla įkurta šalia didžiulio urvo (Cave of Pan). Religinės praktikos, skirtos šlovinti dievui Panui, čia vyko dar nuo III a. pr. Kr. Aleksandro Makedoniečio laikais regioną valdė graikai – jie šalia Hermono upelio buvo įkūrę senovinį miestą, vadintą Panium (Paneas).
Pano šventykla:
Apžiūrėjus šventyklą, sekame palei Hermono upelį gilyn į parką. Pakeliui galima aplankyti dar keletą objektų (pavyzdžiui, senovinį malūną), tačiau labiausiai man patiko tiesiog pati gamta – tokios žalumos Izraelyje ne daug kur rasi.
Banias parko gamta:
Galiausiai prieiname ir kitą parko įžymybę – tai Banias krioklys, galingiausias šalyje, krentantis iš 10 metrų aukščio. Nuo jo vingiuoja tas pats Hermono upelis, vėliau dar krentantis keletu mažesnių kaskadų. Dalį upelio galima apžiūrėti pasivaikščiojus „kabančiu taku“ (“hanging trail”) – jis tęsiasi apie 100 metrų ir yra nutiestas tiesiai virš tekančio vandens.
Banias krioklys ir „kabantis takas“:
Apžiūrėjus krioklį, tenka grįžti tuo pačiu keliu atgal iki vietos, kur palikome automobilį. Tačiau kelias nėra labai ilgas, trunkame apie 40 min. Visas apsilankymas parke su trumpais sustojimais užtruko kiek daugiau nei 2 val. Rekomenduoju!
***
Šį kartą Golano aukštumose praleidome pusantros dienos. Tiek laiko pilnai pakako aplankyti Hermono kalnui, Nimrodo tvirtovei bei Banias nacionaliniam parkui. Tačiau Golane dar tikrai liko, ką pamatyti – būtinai čia sugrįšim.