Prisimindama visko pradžią, Agnė aiškina, kad kelionę su šeima planavo patys – bilietus įsigijo be kelionių agentūrų pagalbos. Radę tinkamiausią variantą, jie nutarė su „Turkish airlines“ skristi iš Rygos į Singapūrą su persėdimu Stambule, o tuomet jau kitomis oro linijomis pasiekti galutinį tašką – Balį.
„Specialiai nenorėjome pirkti per jokius perpardavinėtojus, nes esame girdėję, kad, nors ir gali būti pigesnės bilietų kainos, kam nors pasikeitus, gali kilti problemų, – sako Agnė. – Visgi pokyčių neišvengėme ir mes. Žinojome, kad daug kam su „Turkish airlines“ būna taip, jog neretai koreguojami skrydžių laikai.
Likus porai mėnesių iki kelionės, pakeitė mūsų skrydžio iš Stambulo į Singapūrą laiką – realiai perkėlė į kitą parą. Toks variantas mums netiko, nes turėjome bilietus dar kitam skrydžiui, į kurį būtume nespėję ir būtų tekę pirkti naujus bilietus. Oro linijų puslapyje labai daug ką leidžiama pasidaryti patiems internetu. Tą, be jokių blogų minčių, padariau ir aš.
Po informacijos apie skrydžio laiko pakeitimą, gavau žinutę, kad prisijungčiau prie sistemos, kur galėsiu sutikti su pakeitimu, pasikeisti bilietus į kitus arba iš viso atšaukti. Prisijungus man automatiškai leido pasikeisti skrydį – susiradau naujus mums patogius bilietus. Po maždaug savaitės gavau dar vieną žinutę, kad pasikeitė ir atgalinio skrydžio laikas, bet skirtumas buvo tik penkios minutės.
Prisijungiau prie sistemos galvodama, jog reikės vėl patvirtinti, bet prisijungus nieko nerodė, tad pamaniau, kad laiką pakeitė tik penkiomis minutėmis, todėl turbūt dėl to nieko neleidžia keisti.“
Visi skrydžiai iki galutinės stotelės šeimai praėjo be jokių nesklandumų. Anot moters, skrisdami į priekį, jie skrydžiui registravosi nuotoliu, kas lėmė išmėtytas, atskirai nuo vaikų, vietas lėktuve, tad, prieš keliaudami namo, nutarė nesiregistruoti telefonu ir tą padaryti jau atvykus oro uoste, kad galėtų paprašyti sėdėti visiems šalia.
„Iš Balio grįžome į Singapūrą, kur praleidome pusantros paros. Į oro uostą atvykome be jokių minčių, kad kas nors gali būti ne taip. Atėjus prie registracijos langelio, paėmė mūsų pasus ir paprašė truputį palaukti. Jau tada šmėstelėjo klausimas, kas čia vyksta. Parėjusi darbuotoja pasakė, jog mes neturime bilietų.
Iš pradžių buvo toks šokas – kaip galime neturėti? Tikrai turėjome, atsidariau visus patvirtinimus el. pašte, kurie rodė, kad bilietai nupirkti. Pasitraukus į šalį, mums „Turkish airlines“ darbuotojas pradėjo aiškinti, kad turime nusipirkę bilietus tik į vieną pusę ir jie jau buvo panaudoti. Rodžiau el. laiškus, jog viską esame apmokėję, bet mus visiškai ignoravo, nesiklausė.
Tiesiog sakė, kad neturime bilietų, nes taip rodo sistema, o mūsų el. laiškai nieko nereiškia. Dar paklausė, ar darėme kokius nors pakeitimus internetu. Atsakiau, jog keičiau bilietus skrydžiui priekį. Tai padarė išvadą, kad tuomet turbūt kažką negerai paspaudžiau ir dėl to taip atsitiko. Bandžiau galvoti ir logiškai – kodėl tuomet neatgavome pinigų už atgalinį skrydį?
Kitas dalykas – po mano padarytų pakeitimų, praėjus savaitei, gavau laišką, sakantį, kad mano atgalinio skrydžio laikas irgi pasikeitė. Tai reiškia, jog bilietai buvo sistemoje, nors jie bandė mus apkaltinti, kad patys pasikeitėme, suklydome“, – įvykių seką pasakoja Agnė.
Moteris tikina, kad oro uoste dėl susidariusios situacijos iš darbuotojų nesulaukė absoliučiai jokios pagalbos.
„Prašėme, kad duotų telefoną paskambinti oro linijų biurui Turkijoje – tai mums tokiu atveju turėtų priklausyti. Visgi jie nesutiko, atsakė, kad neturi tokių telefonų, su biuru bendrauja tik laiškais. Skambinome patys, bet ir vėl nesuteikė jokios informacijos – pasakė lygiai tą patį, jog turime bilietus tik į vieną pusę, o atgalinių nėra. Prašėme, kad sujungtų su kuo nors, kas galėtų paaiškinti, kas įvyko, nes, mūsų nuomone, sistemoje buvo klaida.
Galiausiai su mumis atsisakė kalbėti, o vienintelis patarimas buvo internetu užpildyti atsiliepimo formą. Aiškinome jiems, kad oro uoste stovime su dviem vaikais, neturime pakankamai pinigų nusipirkti atgaliniams bilietams ir jūs turite juos parūpinti, bet jie liko prie savo – nurodė užpildyti formą, į kurią atsakys per septynias dienas“, – prisimena Agnė.
Nebematydama kitos išeities, šeima pati įsigijo atgalinius bilietus. Tiesa, skristi dar kartą nusprendė su „Turkish airlines“ tikėdamiesi, kad dėl to bus lengviau grįžus namo išspręsti problemas.
„Nusipirkome artimiausius bilietus, su kuriais Stambulo oro uoste kito skrydžio būtume turėję laukti 21 valandą. Kadangi ankstesnio skrydžio į Rygą nebuvo, o laukimo laikas ilgesnis nei 12 valandų, paskaitėme, jog jie turėtų duoti viešbutį.
Į Singapūro oro uostą atvykome apie 21 valandą, o išskridome kitos dienos 16 valandą. Naktį praleidome tiesiog oro uoste, nes, kol viską išsiaiškinome, buvo tikrai vėlu, todėl nebeapsimokėjo važiuoti į viešbutį. Vis dėlto skrydis iš Singapūro vėlavo maždaug šešiomis valandomis. Pagaliau nusigavę į Stambulą, tikėjomės, kad gausime viešbutį, bet negavome.
Pasirodo, buvo dar vėlesnis skrydis iš Singapūro, tad, jei būtume skridę su juo, laukimo laikas būtų buvęs 10 valandų. Vienintelis dalykas, kurį gavome – maisto kuponai abiejuose oro uostuose“, – kalba Agnė.
Kitą dieną po grįžimo namo, kaip ir buvo patarta, Agnė užpildė atsiliepimo formą. Tą ji padarė su giminaičio, dirbančio teisininkų kontoroje, pagalba.
„Tikrai surašėme gražų, stiprų laišką, kur paminimos visos mūsų teisės, teisiniai aktai. Nuo to yra praėjęs kiek daugiau nei mėnuo. Jiems išsiunčiau du laiškus, vieną – biurui Rygoje, kur man atsakė, kad jiems gaila tai girdėti, bet problemą persiųs atsakingam departamentui. Taip pat parašiau biurui Vilniuje, iš kurio negavau atsakymo.
Iš biuro Turkijoje gavau vienintelį atsakymą po septynių dienų – tai buvo automatinė žinutė, kur nurodoma, kad jie vis dar aiškinasi mūsų problemą. Absoliutus nulis komunikacijos“, – negali patikėti Agnė.
Skaičiuodama patirtus nuostolius, Agnė sako, kad kelionė iš Singapūro iki Rygos iš viso truko 52 valandas – jie atskrido lygiai 24 valandomis vėliau nei turėjo.
„Už naujus bilietus papildomai turėjome susimokėti 4 tūkst. eurų. Jie nesiteikia mums nieko kompensuoti. Aš net nebekalbu apie kitas priklausančias kompensacijas: pavyzdžiui, vėlavusio skrydžio“, – vardija moteris.
Po nuostabių atostogų į tokį nemalonių įvykių sūkurį patekusi Agnė neslepia, kad pirmos emocijos buvo nekokios. Visgi dabar viskas jau susigulėjo, šeima susitaikė su tuo, kas nutiko.
„Kaip tik su vyru prieš važiuodami į oro uostą kalbėjome, kad kelionėse visada būna kokių nors nuotykių, o dabar viskas taip ramiai, be jokių nesėkmių, – liūdnai šypteli Agnė. – Yra, kaip yra. Bet už tokius pinigus, kiek išleidome papildomai, mums, keturių asmenų šeimai, išeitų dar vienos atostogos. Nelabai smagi patirtis.“
Jeigu nepavyks užmegzti ryšio su oro linijomis, Agnė svarsto bandyti pinigus atgauti teisiniu keliu. Vis dėlto ir tai, panašu, nebus paprasta.
„Yra Europos Sąjungos direktyva, kur nusakoma, kokios yra keliautojų teisės. Beveik analogišką turi ir Turkija. Mums pirmoji negalioja dėl to, nes skrydis vyko iš Singapūro, o ir oro linijos turkiškos. Nusiunčiau jiems laišką papasakodama apie susidariusią situaciją, apie šį veiksmą informavau ir „Turkish airlines“.
Jei jie negalės padėti, bandysime ieškoti teisininkų. Tik, vėlgi, esame tokioje situacijoje, kur Europos teisininkai mums negali padėti, tektų ieškoti advokatų pačioje Turkijoje. O tai būtų sudėtingiau, neaišku, kaip viskas tuomet vyktų.
Mano vienintelis siekis yra atgauti pinigus, apie kompensacijas net nebenoriu galvoti. Norisi informuoti kitus žmones, kaip gali atsitikti. Aš pat dabar tikrai prieš pirkdama bilietus su „Turkish airlines“ labai pagalvočiau. Bandžiau viduje susitaikyti su tuo, kad praradome pinigus, o, jei pavyks atgauti, traktuosiu tai kaip laimėjimą“, – sako Agnė.
Delfi el. paštu su prašymu pakomentuoti išsiuntė du laiškus tiek „Turkish airlines“ biurui Turkijoje, tiek filialui Lietuvoje. Per daugiau nei savaitę jokio atsakymo nesulaukta, į skambučius biuras Lietuvoje taip pat neatsiliepia. Jeigu bendrovė pakomentuos, straipsnį papildysime.