Užkalnis atrinko: miestai, kur važiuoja lietuviai, ir kur jie turėtų važiuoti iš tiesų

Britų mokslininkai nustatė, kad lietuviai (kaip ir kai kurių kitų tautų atstovai) renkasi miestus kelionėms ne širdimi ir ne protu, o remdamiesi kvailomis madomis.

Dažniausiai keliones lietuviai planuoja taip, kaip biurų darbuotojos renkasi kvepalus: užuodžia ant draugės ir nori lygiai tokių pat. Lietuviai (dažniau lietuvės) pamato instagrame, kad kuri nors vieta yra madinga ir ten važiuoja vadinamieji įtakos brokeriai (tai yra, tokios pačios tuštutės, iš kurių perkami už didelius pinigus stangrinantys kremai) ir netrukus jau keliauja.

Iš ten ateina ir nesąmoningi klausimai: „Patarkit, ką pažiūrėti Barselonoje?”. Teisingas atsakymas būtų: jeigu jūs važiuojate į Barseloną ir nežinote, kas ten jums įdomu, ko ten keliaujate?
Čia kaip nusipirkti bilietą į kiną ir klausti: „Patarkit kas nors, kas man gali būti įdomu tame filme?”.

Todėl čia yra keli nesąmoningi lietuvių pasirinkimai, kuriuos reikia koreguoti ir gydyti.

1. Barselona

Kažkada (labai seniai, prieš tris dešimtmečius) šis miestas Ispanijoje patyrė renesansą, kai buvo išpuoštas, išvalytas ir pasidarė madingas, nes ten vyko 1992 m. olimpinės žaidynės. Apie Barseloną dainavo duetu Freddie Mercury ir barselonietė Montserrat Caballé, publika alpo, ir snobai pradėjo vadinti miestą „Barsa”. Dėmesio: jei kas nors jūsų aplinkoje taip vadina Barseloną, tai sunkaus snobistinio sutrikimo požymis, „užsitęsusi paauglystė”, čia visai kaip vadinti Kopenhagą „Kopenu” arba Kvala Lumpūrą – „Kei El”.