Apžvalgos vieta „Itališkas vaizdelis“
Gležna pušelė išlinkusiu kamienu, žemiau stovintys žvejų namai, dešinėje pusėje atsiveriantis Kuršių marių vaizdas ir tolumoje matomas Bulvikio ragas – toks Nidos gamtovaizdžio motyvas, atsiveriantis nuo Uošvės kalno Skruzdynėje. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje šie vaizdai dailininkų ir fotografų pradėti vadinti „Itališku vaizdu“.
Kepykla „Gardumėlis“
Koks gi poilsis be atokvėpio prie kavos puodelio? Būtinai apsilankykite vietinėje kepyklėlėje „Gardumėlis“. Čia rasite įvairiausių saldumynų, skanumynų: ir morkų saldainių, ir pilno grūdo duonelės. Taigi, suvalgykite gardžiausią pyragaitį, kuris iškeptas pagal senovinius receptus bei išgerkite puodelį kvapnios kavos.
Etnografinė Nidos žvejo sodyba
Etnografinėje žvejo sodyboje Jūs galėsite apžiūrėti autentišką žvejo namą, senovinius baldus, buityje naudotus daiktus. Ekspozicijos akcentas – poledinei žūklei skirti žvejo batai, su kuriais eidavo ant Kuršmarių ledo. Kieme eksponuojami plokščiadugniai žvejų laivai – kurėnai. Tad užsukite susipažinti su senųjų vietinių žvejų gyvenimo ypatumais.
Vytauto Kernagio – Beno paminklas
V. Kernagis (1951 – 2008) – aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje. Neužmirštamas Beno vaidmuo kino filme „Maža išpažintis“ visam laikui V. Kernagį susiejo su Nida, todėl 2009 m. marių krantinėje atidengta skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta skulptūra V. Kernagiui. Jis visuomet labai laukia draugų, norinčių prisėsti šalia ir pasidaryti nuotrauką atminčiai.
Parnidžio pažintinis takas ir Tylos slėnis
Tylos slėnyje prasideda Parnidžio pažintinis takas, kuris driekiasi per kalnapušių mišką. Vaikščiodami taku Jūs pakvėpuosite grynu oru, pamatysite įvairiausių augalų ir gyvūnų. Taip pat susipažinsite su kalnine pušimi (lot. pinus montana), kuri į Kuršių neriją atkeliavo XIX a. vid. iš Danijos. Ja imtos želdinti didžiosios, link gyvenviečių keliavusios kopos. Gerai išsivysčiusi, paviršiniuose sluoksniuose išsidėsčiusi šios pušies šaknų sistema puikiai sutvirtina judrų smėlį. Kalninės pušies aukštis tik 2 m, kamieno skersmuo – 8–10 cm. Vaikštant kalnapušių mišku, kvėpuosite švariu, fitoncidų prisotintu oru, šios medžiagos ne tik gerina nuotaiką, bet ir gydo įvairias kvėpavimo takų ligas.
Mizgirių gintaro galerija-muziejus
Kazimiero ir Virginijos Mizgirių gintaro galerijoje – muziejuje, sukaupta unikalių gintaro eksponatų kolekcija. Ten galėsite susipažinti su Baltijos gintaro rūšimis, susiformavimo istorija, spalvų įvairove. Demonstruojami inkliuzai, rekonstruota Juodkrantės gintaro lobio kolekcija, šiuolaikinių menininkų sukurti dirbiniai. Galerijos kiemelyje galėsite susipažinti su „Gintaro kelio“ ekspozicija ir pamatyti priešistorinį vabzdį, „įkalintą“ gintaro gabalėlyje.
Nidos švyturys ant Urbo kalno
Užlipkite 200 laiptelių ant Urbo kalno ir apžiūrėkite Nidos švyturį. Nuo birželio mėnesio bus galima pakilti ir į patį švyturį. Šio kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio „urbti“ – t.y. smėlyje „gręžti“ duobes sodinukams. Tai viena iš pirmųjų apželdintų kopų. Ant kalno stovi Nidos švyturys – 29,3 m aukščio gelžbetonio bokštas, kurio link veda akmenimis grįstas takas iš 200 pakopų. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Aplankykite Nidos švyturį tiek dieną, tiek naktį, nustebsite – kokią nepakartojamą atmosferą jis sukuria, stūksodamas miške.
Nidos vėtrungių ekspozicija marių krantinėje
Jau nuo 15-ojo amžiaus Kuršių marių žvejai turėjo tik šiam regionui būdingas burines valtis. Didžiosios vadintos kurėnais, o mažesnės – kiudelvaltėmis, bradinėmis ar venterinėmis. Valtys buvo plokščiadugnės, mažos grimzlės, o jų bortai buvo statūs, iš ąžuolinių lentų. Vėliau šių burvalčių stiebų viršūnes papuošė vėtrungės. Tai unikalūs Kuršių marių žvejų kaimų skiriamieji simboliai.
Prabėgo daugybė metų, kol pajūryje gyvenantys dailininkai ir architektai prikėlė jas naujam gyvenimui, tad krašto istorijai neabejingi lankytojai turi galimybę pasigrožėti ant natūralaus dydžio stiebų iškeltomis Kuršių nerijos kaimelių vėtrungėmis bei mintimis nusikelti į tuos laikus, kai mariose plaukiojo kurėnai.
Parnidžio kopos saulės laikrodis
Nuo Parnidžio kopos, kurios aukštis siekia 52 m, atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Čia įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios galima gėrėtis nuostabiais atvirų kopų, marių, jūros, miškų vaizdais, Nidos panorama, todėl čia būtina įamžinti nuostabų peizažą. Be to, tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima stebėti kaip saulė teka nuo vandens paviršiaus ir leidžiasi į vandenį. 1995 m. metais kopos viršūnėje pastatytas saulės laikrodis – kalendorius, kuris rodo tikslų šios vietos laiką. Patikrinkite ar Jūsų laikrodis eina Nidos ritmu.
Lauko kavinė „Tik pas Joną“
Žvejyba Kuršių nerijoje nuo seno buvo ne vien tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Tad, aišku, jog pagrindinis maistas – žuvis. Ją valgydavo kaip mėsą, taip pat vietoj duonos ir daržovių. Rūkyta žuvis skirta šventiniam stalui. Ir šiandien vaikštant Neringos gyvenviečių gatvėmis nosį maloniai sukutena rūkomos žuvies kvapas. Rūkyto ungurio, karšio, ešerio, stintos galėsite paskanauti kavinėse, restoranuose ar įsigyti tiesiai iš vietinių rūkyklų.
Nidos bendras paplūdimys
Atvykę į Kuršių neriją būtinai turite nueiti prie Baltijos jūros, vaikščiodami krantine, stebėdami šėlstančias bangas, Jūs tikrai pamiršite rūpesčius. Be to, galite surengti smagią fotosesiją ar pabandyti atrasti savo „suvenyrą“ – akmenėlį, gintaro gabalėlį ar nugludintą stikliuką. Drąsesniems siūlome išsimaudyti vėsiame mineralinėmis druskomis prisotintame jūros vandenyje, neabejojame teigiamu jūros terapijos poveikiu. Pajūris – tai didžiausias SPA po atviru dangumi, tad nepraleiskite progos atgauti jėgas ir pasisemti geros energijos.
