Helovino parkas, kuriame šiurpsta oda, žmonės klykia iš siaubo, o į vieną namą įžengti bijo net pati darbuotoja

Laikotarpis prieš lapkričio 1-ąją visada yra apipintas mistika – kol vieni kaupiasi ir gyvena ramybėje laukdami Vėlinių, kiti, priešingai, į savo kasdienybę mieliau įneša siaubą. Nors Helovinas Lietuvoje vis dar sulaukia dvejopos nuomonės, atrodo, vis daugiau žmonių yra linkę paminėti šią šventę. Idėją, ką jai artėjant galima nuveikti, siūlome ir mes – nukeliaukite į tikrų tikriausią siaubo parką.

Ne pirmus metus veikiantis Helovino parkas yra įkurtas Kirkiluose – lankytojai čia kviečiami jau ketvirtą kartą. Kaip pasakoja jame dirbanti Gabrielė Burlingė, jie buvo vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie ėmė tuo užsiimti ir siūlyti žmonėms patirti siaubą.

„Kiekvienais metais Helovino tema pas mus skiriasi – šiemet yra šiurpusis apleistas cirkas. Tai visai kas kita, nei buvo anksčiau: praeitais metais turėjome vorų, anksčiau – zombių, o patį pirmą kartą buvo kapinynas“, – prisimena G. Burlingė.