Toliau keliauju po Lietuvą ir pristatau jums tai, ką kiekvienas mūsų šalies gyventojas privalo pamatyti ir būtinai parodyti visiems savo draugams iš užsienio. Nustokime pagaliau kritikuoti tėvynę, nes čia tikrai yra nuostabių dalykų, kuriais reikia išmokti didžiuotis. Toks mano tikslas – įtikinti jus. Nes savo šalies nemylinti tauta – tai žmonės, kurie nemyli savęs. Nebūkime tokiais.
Portalas DELFI kartu su „Aurum“ ledais pristato unikalų projektą „100 žingsnių per Lietuvą“, kurio metu renkami įdomiausi ir gražiausi Lietuvos kampeliai. Jūs balsuodami renkate, o aš keliauju pasižvalgyti po tas vietas, kurios surenka daugiausiai jūsų balsų.
Baigėsi gražiausio ir įspūdingiausio šalies apžvalgos bokšto rinkimai. Pasirodo, jų turime tikrai ne vieną ir ne du, bokštai išsimėtę po visą šalį. Vieni jų prie jūros ir ežerų, kiti viduryje miškų, o kai kurie stovi išties netikėtose vietose. Įdomiausia, kad daugelis jų – naujos statybos, sukurti žinomų architektų ir tikrai netradicinių formų.
Todėl išrinkti gražiausią buvo nelengva, grožio konkurse varžėsi tokie pretendentai, kaip: olimpinio deglo formos Metelių apžvalgos bokštas, vaistinių simbolį – išsiraizgiusią gyvatėlę primenantis Sartų ežero apžvalgos bokštas, apskritimo formos Zarasų apžvalgos ratas, gėlės žiedą primenantis Jurakalnio apžvalgos bokštas, aukščiausia Lietuvoje, nesuprantamos formos Rubikių bokštas, 36 metrų aukščio metalinė konstrukcija – Mindūnų apžvalgos bokštas.
Antroje rinkimų vietoje liko keistas statinys – kaip kokia cheminė laboratorija iš visokių kolbų ir sujungimų suprojektuotas Merkinės apžvalgos bokštas. O nugalėtoju skelbiame tikrą gražuolį, aukštai išstypusį, nuostabioje geografinėje vietoje stovintį ir pačios originaliausios formos Lietuvoje – Kirkilų apžvalgos bokštą.
Neteiskite savęs, jeigu apie tokį bokštą girdite pirmą kartą. Daug kas mūsų nugalėtoją vadina Biržų bokštu, nes Kirkilų kaimas yra visai greta šio miesto. Žinoma, daug kam iškils klausimas, o kodėl būtent ten jis stovi? Kuo ypatinga toji vieta? Šis kaimas yra Biržų regioninio parko Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje, kuriame be galo daug smegduobių ir iš jų susiformavusių mažyčių, tarpusavyje sujungtų vandens telkinių, kuriuos moksliškai reikėtų vadinti karstiniais ežerėliais. Keistas pavadinimas: „karstiniai“ – kažkaip liūdnai skamba. O „ežerėliai“, kur kas gražiau nei vienas ežeras. Oficialiuose šaltiniuose skelbiama, kad tai vandens telkiniai, kurių plotas nuo 30 iki 100 metrų. Vidutinis jų gylis – nuo 0,8 iki 4,5 metrų.
Ežerėlis prie ežerėlio vienoje bokšto pusėje, kitoje – miškai bei didingi ūkininkų dirbami laukai. Iš aukštai atsiveria magiškas vaizdas, pakerėsiantis net ir gamtos grožybių nemėgstančius. Niekur kitur Lietuvoje tokių dalykų matyti neteko. Verta dėmesio ne tik neįprasta geografinė vieta, bet ir pats 2015 metų rugsėjį atidarytas statinys, tiksliau jo forma. Pagal bokšto autorius – architektus Giedrių Akelį ir Liną Šantaraitę statinys primena apverstą kanoją arba grimztančią valtį.
Tačiau meniškai ne itin išprususiam šių eilučių autoriui pasirodė, kad bokštas yra kaip koks mėnulis! Graži, didingo dangaus kūno forma. O kodėl ne? Yra dar daug visokių nuomonių, kiekvienas į bokštą atvykstantis galvoja skirtingai. Štai kokių nuomonių teko išgirsti: bananas, pasaga, lankas, kuproto dieduko nugara ir t.t. Vadinkite tą formą kaip tik norite, bokštas nesupyks.
Iš visų pusių Kirkilų gražuolis atrodo įspūdingai, ir net nekyla klausimų, kodėl būtent jis laimėjo rinkimus. Pirmame aukšte įrengtas amfiteatras – mažiems renginiams. Ten galima pristatinėti knygas, groti, dainuoti, skaityti poeziją, rengti nedideles šventes.
Kol kilsite į 32 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę, bokšto „laiptinėje“ pamatysite įvairiose vietose įrengtus suoliukus poilsiui. Jie aktyviai naudojami, nes iškart pakilti ne visiems pavyksta, daug kam pritrūksta oro, ima skaudėti kojas. Viena vyresnė moteris lipo už širdies susiėmusi, bet paguodžiau, kad ne jai vienai sunku. Į viršūnę lipau pukšėdamas ir garsiai kartodamas: „ojojoj, man astma, ojojoj“. Vis tik pavyko pakilti!
Pirmi žingsniai viršūnėje dažnam turistui būna labai nedrąsūs. Eini ir po savimi viską matai. Grindys padarytos iš metalinių plokščių su mažytėmis skylutėmis. Aukščio baimę turintiems, gali net surakinti kojas, todėl po kojomis geriau nežiūrėti. Konstrukcijos tvirtos, atlaikys, nesijaudinkite. Tiesa, ilgėliau stoviniuojant pajausite, kad bokštas nuo vėjo kiek juda. Tai irgi sukelia šiek tiek dvejopų jausmų, bet galiausiai pasidaro visai linksma.
„Tai ne tik gražiausias bokštas, tai pati gražiausia Lietuvos vieta. Niekur pasaulyje neteko tokių dalykų matyti, čia stovėdamas jaučiuosi pačiu laimingiausiu“, – viršūnėje esančioje apžvalgos aikštelėje man pareiškė vienas vietinis biržietis, kelionių po egzotiškus kraštus gidas Justinas Simanavičius. Šis jaunas vyras daug metų gyveno Turkijoje, gražiausiuose jos kurortuose ir didžiajame Stambule. Jis keliavo ir dirbo Maldyvuose, Kuboje, kituose egzotiškuose kraštuose.
„Mačiau geriausius pasaulio paplūdimius, buvau įdomiausiose vietose, bet Kirkilų bokštas ir aplink jį esantys ežerėliai turi ypatingos magijos. Daug kas Lietuvoje to nevertina, nes šis grožis arti mūsų, lengvai pasiekiamas. Tačiau patikėkite manimi, daug pasaulio išmaišiusiu. Verta čia atvažiuoti dar ir dar kartą“, - savo meilę šioms apylinkėms išsakė jis.
Didžiulę emigranto gyvenimo patirtį turintis vaikinas Lietuvoje jau pusę metų, čia susirado daug veiklos, naujų draugų, o netrukus žada dar ir knygą išleisti. „Net nežinau kas bus toliau, labai mėgstu klajoti po pasaulį, ieškoti nuotykių. Bet Biržų rajone man taip gera, kad nesuprantu, ar dar norisi kažkur vykti“, – dvejojo jis.
Justinas apie bokštą žino daug legendų, su juo susijusių istorijų. Jis sako, kad vidurvasarį visi aplinkiniai ežerėliai tampa ryškiai raudoni. Tarsi į juos kažkas būtų pripylęs dažų. Taip būna todėl, kad vandenyje gyvena sieros bakterijos, kurios nuo didelio karščio ima ir nudažo viską aplinkui save. Natūralūs gamtos dalykai, sunkiai nupasakojami žodžiais. „Aplinkui žali miškai, raudonas vanduo... Kur dar jus tai matėte? Atvažiuokite liepą, rugpjūtį per karščius, išsižiosite“, – į savo gimtą kraštą turistus kviečia profesionalus kelionių gidas.
Dar Justinas pasakojo, kad bokšto laiptinėje pavasarį tris dienas gyveno lesbiečių porelė iš Švedijos. Merginoms taip patiko mūsų šalies bokštas, kad jos nenorėjo iš čia išvykti. Ypač atvykėlės grožėjosi saulėtekiais ir saulėlydžiais. Susisukusios miegmaišiuose švedės tokiu būdu atostogavo, o tada iškeliavo Justinui nežinomais keliais. „Merginos pažadėjo sugrįžti, gal vasaros pabaigoje, gal rudenį“, - prisiminė jis.
Tikra tiesa, kad užsieniečiai šia vieta labai žavisi. Vaikščiodami po bokštą mudu su Justinu sutikome į Dainų šventę šokti atvykusį amerikietį Warreną Scherichą. Los Andžele gyvenantis vyras su ten emigravusia ponia Dijana šoka lietuvių liaudies šokius. Abu šokių partneriai dairėsi ant Kirkilų bokšto. „Čia nuostabi gamta, labai gražu, viską noriu nufotografuoti, parodyti savo draugams Amerikoje“, – dūsavo ūsuotas atvykėlis. Šis vyras – žinomas menininkas, visame pasaulyje kuriantis neįprastos formos skulptūras. Jis daug keliauja, todėl gali palyginti įvairius pasaulio kampelius. „Nuostabu, tikriausiai visi lietuviai šią vietą labai myli?“, – klausė amerikietis Warrenas.
Į gimtinę nuolat grįžtanti Dijana aplankyti bokšto atvyko ne tik su šokių partneriu, bet ir su drauge Vitalija iš Panevėžio. Moterys susižavėjusios Biržų apylinkėmis kalbėjo, kad vasaros laiku, niekur kitur nesinori keliauti, nes kuo grožėtis yra ir Lietuvoje. „Pirmiausiai savo kraštą reikia pažinti, o ne kitur dairytis“, – pasekti savo pavyzdžiu ragino jos. Panoraminis vaizdas nuo bokšto jas tiesiog pakerėjo.
Prie Kirkilų bokšto įrengta didžiulė stovėjimo aikštelė automobiliams ir autobusams. Bent vienas ekipažas turistų vasaros laiku ten atvyksta kas dešimt minučių. Žmonės ilgai neužsibūna, pakyla, pasidaro nuotraukų ir išrūksta toliau. Daug kas net nepastebi, kad galima pasivaikščioti aplink bokštą. Būtent iš toliau atsiveria pats gražiausias jo vaizdas. Kairėje pusėje yra takelis, vedantis į vieną iš Kirkilų karstinių ežerėlių salų. Joje stovi medinis stalelis ir pora suolų. Štai ten atsistokite ar atsisėskite. Galėsite grožėtis bokštu ir jis visas tilps į kadrą atminimo nuotraukoms.
Būtent ten nusprendžiau, kad jis man visai ne paversta valtis, kaip teigia autoriai, o mėnulis. Ir kaip būna romantiškais vakarais su tikru mėnuliu – tas bokštas labai gražiai atsispindi ežerėlių vandenyje. Net dieną!
Kita kelionių projekto „100 žingsnių per Lietuvą“ stotelė – unikali mūsų šalies vieta, kurioje galima pasijausti tarsi būtum kitoje šalyje (vieta, kur jautiesi, kaip ne Lietuvoje). Ją išrinkti galite paspaudę ČIA.