„Lapiland“ jurtos, kurioje nėra vandentiekio, kanalizacijos bei elektros, sumanytoja tikina, kad komfortą į ramybę, privatumą ir naujas patirtis išmainyti norinčių tautiečių vis daugėja. Pasirodo, už galimybę nakvoti tokioje vietoje lietuviai pasiryžę pakloti triženklę sumą ir svajoja, kada vėl galės pakartoti egzotišką patirtį.
Paklausta, kaip kilo mintis viduryje miško pastatyti jurtą ir ją nuomoti, Adelė pasakoja, kad visa ko pradžia tapo karantinas, kuomet ji su sužadėtiniu persikėlė gyventi į jo trobelę Kriokšlio kaime.
„Namelis buvo be šiuolaikiniam žmogui įprastų patogumų – vandentiekio, dušo, tualeto. Pagyvenus asketiškai, prasidėjo mūsų pačių vidinė kelionė. Kai būna šiek tiek nepatogu, stinga savaime suprantamų dalykų, tokių kaip šiluma, ugnelė, žmogaus protas nurimsta ir susikoncentruoja į tą momentą – turiu sukapoti malkų, užkurti ugnį, pasišildyti vandens. Ir protas nurimsta, pamiršta visą aplink vykstantį chaosą. O to labai trūksta mūsų visuomenėje – lekiame, skubame, nerimaujame. Taigi tuo ramybės jausmu panorome pasidalinti ir su kitais“, – pasakoja moteris.
Be to, Adelė karantino metu pradėjo vesti kvėpavimo ir meditacijos praktikas, kakavos ceremonijas, o joms reikėjo erdvės. Tuo metu iš emigracijos grįžęs Donatas, kuris gyvendamas užsienyje buvo statybinių projektų vadovas, domėjosi ekologiškos struktūros pastatais – tipiais, jurtomis, kanapiniais namais.
„Taip tie mūsų norai ir svajonės susijungė ir išsinuomoję žemės sklypą pastatėme tipį“, – pirmąjį projektą prisimena moteris.
„Lapitipiu“ pavadintą tipį išsinuomoti ir jame apsistoti galėjo visi norintys. Lankytojų netrūko, todėl pastebėję augantį populiarumą Adelė su Donatu ėmė galvoti apie naują projektą. Netrukus porai pavyko įsigyti didesnį, 13 hektarų ploto sklypą Varėnos rajone, netoli Valkininkų.
„Naujajame sklype nusprendėme statyti jurtą, nes struktūriškai tai yra ilgalaikiškesnis sprendimas. Jurta apšiltinta ekologišku lietuviškų avių veltiniu – tai sukuria itin jaukią atmosferą ir net ir žvarbiomis žiemomis jurtoje šilta ir jauku. O 13 ha privačios žemės klientams garantuoja privatumą ir ramybę. Aplink gilūs miškai, du prūdai, nuostabus Netečiaus ežeras“, – jurtos privalumus vardija Adelė.
Pora labai daug dėmesio skiria sąmoningo būvimo gamtoje skatinimui, todėl nenuostabu, jog jurtai įrengti pasirinko „off-grid“ konceptą. Augant supratimui apie ekologiją ir tvarų gyvenimą, pasaulyje sparčiai populiarėja „off-grid“ namai, neprijungti prie bendrųjų inžinerinių tinklų, o naudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius ir modernius vidaus inžinerinių sistemų sprendimus.
„Jurtoje nėra vandentiekio, kanalizacijos ar elektros, bet šiais laikais yra labai daug sprendimų, kurie leidžia komfortiškai gyventi tokioje erdvėje. Lauke yra įrengtas ekologiškas biotualetas su šildoma sėdyne. Jurtos vidus apšviestas saulės energija pakraunamais žibintais. Virtuvėje yra vandens bakelis su čiaupu, o vandenį kol kas atvežame. Kūrenamės krosnele, malkomis, turime ir dujinę viryklę. Aišku, ateityje turime planų investuoti į saulės baterijas ir vandens gręžinį. Kai tai padarysime bus galima įrengti ir dušą su karštu vandeniu. Kol kas maudynės įmanomos tik šalia esančiame prūde, todėl svečius kviečiame atvykti kelioms dienoms, tiek kiek gali toleruoti būvimą be dušo“, – pasakoja Adelė ir pastebi, kad susidomėjimas tokiomis unikaliomis nakvynės vietomis sparčiai auga.
Pasak pašnekovės, kaimyninėse šalyse alternatyvus turizmas gerokai labiau išpopuliarėjęs, tuo metu Lietuvoje ši sritis dar vystosi.
„Dauguma žmonių turi gražius namus ir gyvena komfortiškai, todėl apsigyventi jurtoje, tai tarsi leistis į nuotykį. Jiems tai labai įdomi patirtis. O ir mums malonu stebėti, kaip pasikeičia žmonių veidai, kaip jie nurimsta ir išvykdami žada sugrįžti“, – džiaugiasi Adelė.
Nakvynė dviem žmonėms jurtoje kainuoja 100 eurų darbo dienomis, savaitgaliais – 120 eurų, o už kiekvieną papildomą žmogų reiktų primokėti 10 eurų. Iš viso jurtoje telpa keturi žmonės.