Vienas buvęs Lietuvos prezidentas savo rinkimų kampanijoje gyrėsi, kad į tą kurortą nevažinėja, nes tai norėjo išgirsti jo rinkėjai, kurie save laikė paprastais žmonėmis, o jį – širdžių prezidentu.
Sovietiniais laikais buvo dar geriau: daugelį metų poilsiauti ten galėjo tik tie, kas turėjo specialius leidimus, o paprastos liaudies tiesiog neįleisdavo į teritoriją.