1. Palanga
Auksinį Lietuvos kurortą aplankai nedrąsiai ir slapčia (dažniausiai – ankstyvą pavasarį, žiemą ir rudenį), gyvenu visada viename viešbutyje, kurio neminėsiu, nes jam reklamos nereikia, ir vaikštau tik parke ir iki paplūdimio.
Kai jau sezonas, Palanga virsta, deja, pragaru: Jono Basanavičiaus gatvė yra grūsties ambasada, Kaziukas ir Vilniaus miesto dienos viename flakone. Per daug triukšmo, per daug muzikos, per daug spoksojimo. Aš nemėgstu, kai į mane spokso. Aš ne zoologijos sode užaugęs. Mano šuniukui irgi labai nepatinka žmonių susibūrimai, taip aš jį ir pasirinkau, kad būtų kuo panašesnis į mane. Ūmaus charakterio, kritiškas aplinkai, kartais loja – visai kaip aš. Tik rašyti nemoka.