Daugiau nei metus be krepšinio praleidęs Arnoldas Kulboka jau oficialiai grįžo ant parketo Europos taurėje. Dabar lietuvio laukia kitas įvykis – ne šiaip sugrįžimas į aikštę Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), o debiutas joje.
26 metų 206 cm ūgio puolėjas per savo karjerą išbandė daug įvairių lygų: žaidė Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir jos dukterinėje lygoje. Tačiau vietinės pirmenybės jam – naujos.
„Faktas, norisi čia debiutuoti. Ir norisi debiutuoti esant geroje formoje – tai svarbiausia“, – LKL.lt sakė A. Kulboka.
Debiutas A. Kulbokos laukia jau šį šeštadienį rungtynėse su Klaipėdos „Neptūnu“. Vilniaus „Wolves Twinsbet“ svečius priims namie, mačas prasidės 19 val.
Pirmą tarpusavio kovą vilniečiai pralaimėjo 74:89. Puolėjas pabrėžia – jo komanda nori revanšo, kuris svarbus bus ne tik emociškai, bet ir turnyro lentelėje. Šiuo metu „Wolves Twinsbet“ (6-3) ir „Neptūnas“ (6-4) žengia šalia.
„Kai pralaimėjome jiems Klaipėdoje, buvome didelėje duobėje, bet viskas paaiškinama: sezono pradžia, naujas treneris, nauja komanda, visi bando susilipdyti. Nepraėjo daug laiko ir matėme, kokie rezultatai buvo po to, visi ėmėme geriau vienas kitą jausti“, – sako A. Kulboka.
LKL.lt – pokalbis su A. Kulboka apie sugrįžimą į aikštę, debiutą „Betsafe-LKL“, FIBA „lango“ įtaką ir būsimas rungtynes.
– Arnoldai, sužaidėte porą rungtynių Europos taurėje, jums tai – sugrįžimas į aikštę po pusantrų metų pertraukos. Koks jausmas?
– Labai smagu, dabar tiesiog norėtųsi greičiau įsivažiuoti į ritmą. Dar turėjau nedaug treniruočių su komanda, iškart po tiek laiko eiti į aikštelę nėra labai lengva, bet įsivažiuosiu. Svarbiausia dabar tiesiog pagauti ritmą.
– Kaip jūsų akimis atrodė pirmosios minutės mače su Podgoricos „Budučnost“: gal jautėte stresą, nerimą, gal – džiaugsmą?
– Kaip tik nebuvo jokio keisto ar neįprasto jausmo. Tiesiog įėjau į aikštę ir viskas man atrodė, kad būta anksčiau. Supratau, kad reikia vėl priprasti prie greičių, kontakto, bet mąstymo apie jaudulį tikrai nebuvo. Kažkaip viskas buvo labai natūraliai.
– Prieš rungtynes jau buvote nusiteikęs, kad čia ir bus jūsų sugrįžimo mačas?
– Taip, su ta idėja ir buvau registruotas, kad išbėgčiau. Tik nežinojau, ar 5 minutėms, ar 20 minučių. Nors tuo metu buvau turėjęs gal dvi kontaktines treniruotes su komanda.
– Pats iš savęs tikėjotės tokios ramybės, atsižvelgiant į tai, jog nežaidėte labai ilgai?
– Nežinau, nieko nesitikėjau (Juokiasi). Galvojau, kad žaisiu ir kaip bus, taip bus. Per apšilimą ir komandų pristatymą buvo kažkoks keistesnis jausmas viduje, bet kai reikėjo jau žaisti, nesijautė nieko.
– Ar kuomet tokiame mače iškart pavyksta atsidaryti tolimu metimu, tai psichologiškai padeda suvokti, kad nors laikas bėgo, pagrindinis ginklas – nedingo?
– Žinojau ir jaučiau, kad tai nedingo – mačiau treniruotėse sportuodamas. Bet aišku, ir prieš traumą buvo svarbu atsidaryti taikliu metimu, ypač, kai esi metikas. Galima sakyti, ką nori, bet metikui tas pirmas metimas svarbus. Faktas, tai padeda. Bet visą karjerą bandai nusiteikti, kad svarbu ne tik, ar pataikysi metimą, svarbu ar atsikovoti kamuolį, ar apsiginti, ar atiduoti gerą perdavimą.
– Kai rudenį sužinojote, kad jums reikės dar vienos operacijos, tai buvo dar vienas smūgis jums?
– Nepasakyčiau, kad labai didelis, nes žinojau, jog operacija duos daug naudos. Juolab, mano sugrįžimas buvo numatytas spalio gale–lapkričio pradžioje, tad jį operacija nukėlė tik keliomis savaitėmis. Nebuvo ilga reabilitacija, tad lengvai su tuo susitaikiau. Tuo labiau, kad tai nebuvo tokia rimta operacija – labiau pravalymas.
– Kaip apskritai išgyvenote daugiau nei metus reabilitacijos periodo?
– Faktas, buvo sunku tiek laiko sėdėti ir matyti draugus žaidžiančius. Mano rutina buvo tokia, kad kasdien dariau tą patį per tą patį, tą pačią reabilitaciją, atrodė, vieną dieną geriau, bet kitą gal reikia pradėti bėgioti, tačiau matai, jog nelabai kas kinta. Psichologiškai buvo labai sunku.
– Anksčiau buvote minėjęs, kad Slabožanskės „Prometey“ klubas jums liko skolingas. Ar situacija kažkaip sprendžiasi?
– Teismais vyksta, sprendimas ir taip aiškus – turėčiau laimėti, nes visi oficialūs dokumentai yra. Bet klubas šiuo metu lyg yra paskelbęs bankrotą, tai žiūrėsime, kaip toliau bus.
– Kaip jaučiate, kiek laiko jums reikės grįžti į savo ritmą ir formą?
– Sunku pasakyti, čia kaip ir su reabilitacija po operacijos – sunku numatyti, kada grįši į aikštelę. Neaišku, kiek tai tiksliai užtruks, bet kasdien darosi vis lengviau. Nebuvau sportavęs su komanda, tad reikia susižaisti su visais, priprasti prie jų. Juolab, ir komandai reikia taikytis prie manęs. Nėra labai lengva, bet tikiuosi, jog tai neužtruks. Esu labai dėkingas klubui ir treneriui, kurie viską puikiai supranta. Galbūt man kažkur ir nesiseka, darau klaidelių, bet man vis tiek suteikia šansus ir supranta, jog galiu būti naudingas komandai, bei padeda tokiu būti.
– Per karjerą išbandėte daug įvairių lygų, bet „Betsafe-LKL“ dar tik debiutuosite. Pačiam kaip lietuviui šis faktas neskamba keistai?
– Taip, visada būdavo, kad draugai žaidžia „Betsafe-LKL“, visada ją pasijungdavau, kad ir kur bebūčiau, tačiau pats niekada tikslingai negalvojau: va, norėčiau čia pažaisti. Pasirašius sutartį su „vilkais“, visi pakėlė tą faktą, kad nesu žaidęs Lietuvoje, manęs daug kas nėra matęs, faktas, norisi čia debiutuoti. Ir norisi debiutuoti esant geroje formoje – tai svarbiausia.
– Kaip kol kas iš šono jums atrodė „Betsafe-LKL“ kovos?
– Įdomiai. Tų komandų pamažėjo, bet lygis tikrai pakilo. Vidutiniokų ekipos pasistiprino neblogai ir tai matosi turnyro lentelėje – gali laimėti bet kas prieš bet ką. „Neptūnas“ irgi sezoną pradėjo fantastiškai, mes irgi pralaimėjome jiems pirmame rate, tad dabar mačas bus labai svarbus. Būtų gerai pasiimti pergalę ir žiūrint į tai, kad turnyro lentelėje esame kaimynai.
– Jau paminėjote artimiausią laukiantį mačą: kaip pasiekti revanšą prieš „Neptūną“?
– Manau, svarbiausia žaisti savo žaidimą. Kai pralaimėjome jiems Klaipėdoje, buvome didelėje duobėje, bet viskas paaiškinama: sezono pradžia, naujas treneris, nauja komanda, visi bando susilipdyti. Nepraėjo daug laiko ir matėme, kokie rezultatai buvo po to, visi ėmėme geriau vienas kitą jausti. Aišku, dabar atvykstame po dviejų pralaimėjimų, bet manau, kad tai motyvuos tik dar labiau. Žiauriai svarbus mačas turnyro lentelėje, o ir atsikeršyti tikrai norisi.
– Kaip manote, ar du minėtus pralaimėjimus Europos taurėje lėmė kažkiek jus išbalansavęs FIBA „langas“?
– Sunku pasakyti. Faktas, kai yra 8 pergalių serija, pauzės nesinori, tačiau nori nenori, žaidėjams pailsėti irgi reikia. Ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Kitoms komandoms irgi buvo pertrauka, kažkam tai padėjo, kažkam – ne. Nesinori kažko kaltinti.
– Šiuo metu „Betsafe-LKL“ turnyro lentelėje „Wolves Twinsbet“ nusileidžia tik Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Rytui“. Ir abi šias ekipas patys esate įveikę. Kokį jūsų potencialą matote?
– Svarbiausia, kad nebūtų kaip pernai, kai traumos labai pakenkė klubui, norisi, kad visi liktų sveiki. Manau, jog ir pernai buvo įmanoma įveikti „Rytą“ pusfinalio serijoje bei žengti į finalą. Bandysime ir šiandien siekti finalo. Norėtųsi, kad klubas laimėtų pirmą medalį istorijoje. Potencialo tam tikrai yra, turime gerą sudėtį, tai įrodėme ir prieš „Rytą“, ir „Žalgirį“. Svarbiausia kiekvienas rungtynes žaisti kaip prieš šias ekipas, nesvarbu, ar tai jos, ar „Nevėžis-Optibet“, ar „M Basket-Delamode“.