Dvi organizacijos šaltąjį karą pradėjo nepasidalinusios varžybų kalendoriumi, į kurį įsiterpė FIBA atrankos „langai“. Eurolyga atsisakė prisiderinti, todėl Senojo žemyno rinktinėms tenka rizikuoti kvalifikacijoje kovojant be stipriausių žaidėjų.
Savo ruožtu, atsakomuoju ėjimu FIBA ėmėsi vystyti Čempionų lygą, taip dar padidindama fragmentaciją Europos klubiniame krepšinyje.
Ginčai per žiniasklaidą netruko virsti abipusiais grasinimais, o vėliau ir skundais teismams bei Europos Sąjungos institucijoms.
Tuo metu taikos derybos išsisėmė iš esmės nė neprasidėjusios.
Trečiadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis patvirtino, jog kelerius pastaruosius metus nebevyko jokių svarbesnių pokalbių su Eurolyga.
Pasak 40-mečio graiko, šiuo metu vienintelis tiesioginis kontaktas tarp dviejų stovyklų yra palaikomas per FIBA Europos padalinio vykdantįjį direktorių Kamilį Novaką ir Eurolygos vyriausiąjį vykdantįjį pareigūną Eduardą Scottą.
Tačiau jie nesprendžia ginčo iš esmės, o tik tariasi dėl diplomatinių santykių atkūrimo aukštesniu lygmeniu sąlygų. Maža to, žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, jog E. Scottas šių metų pabaigoje paliks savo pareigas.
Kalbėdamas apie „aukštesnį lygmenį“, A. Zagklis neminėjo ilgamečio Eurolygos prezidento Jordi Bertomeu, su kuriuo galutinai susipykęs buvo dar jo pirmtakas Patrickas Baumannas.
Faktinis FIBA vadovas apeliuoja tiesiai į Eurolygos akcininkus – 11 ilgalaikes licencijas turinčių klubų, tarp kurių yra ir Kauno „Žalgiris“.
„Visų pirma turime sukurti kanalą operaciniam dialogui. Palaipsniui mums reikia pasiekti visišką santykių su 11 Eurolygos klubų restituciją. Reikia, kad jie suprastų, jog mūsų veikla nėra nukreipta prieš jų interesus.
Tarptautinės lygos, nacionalinės lygos ir rinktinės maksimalią auditoriją pasiekia skirtingu sezono metu. Aš tikiu sinergija: visi kartu mes galėtume plačiau atverti krepšiniui rinkas nei veikdami pavieniui. Tačiau tam reikalingas reguliarus rinktinių žaidimas didžiųjų čempionatų atrankos varžybose. Dabar krepšinis kad ir važiuoja į priekį, bet ne visais keturiais ratais – kai kurių trūksta“, – kalbėjo A. Zagklis.
Tačiau FIBA generalinis sekretorius nekonkretizavo, ką būtent galėtų pasiūlyti Eurolygos senbuviams, kurie iki šiol FIBA ekspansiją vertino labai kritiškai. Gal tik išskyrus dabar jau buvusį Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) savininką, ekscentriškąjį Dimitrį Giannakopoulą, kuriam J. Bertomeu gerklėje stovėjo dar labiau nei FIBA.
„Esame lankstūs, bet tuo pačiu turime principų“, – aiškesnių kontūrų ateities deryboms nenustatė A. Zagklis.
Trečiadienį jis taip pat išreiškė tvirtą tikėjimą, jog Tokijo olimpinės žaidynės, dėl kurių atidėjimo metams teko nukelti ir kontinentines pirmenybes, įvyks 2021-aisiais.
FIBA bosas tvirtino nesvarstantis jokių alternatyvių scenarijų, jei vis dėlto pandemija laimėtų dar vieną raundą prieš Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) ir Tokijo žaidynių organizatorius.
„Labai artimai dirbame su IOC, esame tarp pažangiausių federacijų saugumo protokolų tobulinimo prasme. Mano gaunama informacija leidžia tikėtis, kad tiek žaidynės, tiek olimpinės atrankos turnyrai įvyks kaip dabar numatyta“, – pareiškė A. Zagklis. Anot jo, į olimpinės atrankos turnyrus atvykti suspėtų 85 proc. NBA lygoje rungtyniaujančių rinktinių žaidėjų.
Vieną iš keturių vyrų atrankos turnyrų ruošiasi priimti ir Lietuva – ateinančio birželio pabaigoje Dariaus Maskoliūno auklėtiniai dėl olimpinio bilieto turėtų kautis Kaune.
Tuo metu pastarasis atrankos į 2022 metų Europos čempionatą „langas“ lapkritį „burbulo“ principo vyko Vilniuje. Jau patvirtinta, kad Lietuvos sostinėje atsivers ir paskutinis „langas“ ateinantį vasarį.
A. Zagklis viliasi, kad sukurta koronaviruso vakcina leis vėliau grįžti prie įprasto varžybų formato.
Jis nedetalizavo, kokių nuostolių FIBA pridarė pandemija, tik patikino, jog finansinė padėtis nėra tragiška.
„Tai buvo praradimų metai, pandemija užklupo mus įpusėjus dideles investicijas, vystant naujus turnyrus. Šiemet sumažinome išlaidas, bet kitais metais galėsime vėl daugiau investuoti. Nuostoliai yra suvaldomo dydžio, dengiame juos iš savo rezervų, kurių būklė vis dar gana nebloga. Apskritai FIBA finansinė pozicija šiuo metu yra gana solidi“, – dėstė generalinis sekretorius, skaičius pažadėjęs pateikti ateinantį pavasarį vyksiančiame FIBA kongrese.