Kanadiečiai antradienį Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 93:83 (26:28, 19:21, 27:21, 21:13) įveikė Australiją, įsirašė antrą pergalę iš tiek pat galimų ir užsitikrino vietą ketvirtfinalyje.
„Jie – lyg kita JAV rinktinės versija. Jie žaidžia kitaip nei Europos komandos – daug daugiau žaidimo vienas prieš vieną, daugiau ieškojimo silpnesnio gynėjo. Pripažinsiu, prieš tokio fiziškumo gynybą dar nebuvome žaidę. Jie turi krūvą žaidėjų, kurie gali spausti varžovą su kamuoliu.
Prieš rungtynes mus neramino jų spaudimas ir kaip su tuo susidorosime. Net jeigu ir turime gilią sudėtį, jie mus nuvargino fiziškai“, – po pralaimėjimo galvą prieš varžovus nulenkė Australijos rinktinės treneris Brianas Goorjianas.
Kanadiečiai į Paryžių atsivežė 10 NBA žaidėjų, kurie stipriausioje pasaulio lygoje tikrai nėra statistai. Atvirkščiai – ten spindi ryškiausiomis spalvomis. Galėjo atsivežti jų net daugiau, bet sutrukdė traumos.
Dar visai neseniai Kanada nekėlė didesnės grėsmės elitinėms rinktinėms, bet dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tą įrodė prieš metus pasaulio čempionate iškovotas bronzos medalis – pirmasis per šalies istoriją.
Beje, tai padaryta įveikiant tuos pačius amerikiečius, su kuriais palyginimo dabar ir sulaukė.
Nors Amerikos čempionatuose Kanada yra nugvelbusi šešis medalius, pasaulinėje scenoje apie tokius rezultatus likdavo tik svajoti. Tiesa, kanadiečiai turi olimpinį sidabrą, bet jis iškovotas dar 1936 m., nacistinės Vokietijos ir Adolfo Hitlerio akivaizdoje.
Į Paryžių ši komanda taip pat atvyko tik su vienu tikslu – iškovoti medalį, galbūt net aukso, nukarūnuojant JAV, kuri triumfavo ketveriose žaidynėse iš eilės.
Kanadą treniruojantis ispanas Jordi Fernandezas mintyse turi ir dar vieną tikslą – galbūt net didingesnį nei tai.
„Turime toliau augti. Tai visiškai nauja žaidėjų grupė, kuri anksčiau nežaidė kartu. Vyrukai daro puikų darbą. Jie nežino, ko tikėtis kalbant apie žaidimo laiką ir dauguma jų nėra buvę tokio stiliaus turnyre, bet mes tą galime išspręsti keliais būdais. Vienas jų – talentas, bet tai yra kažkas jau duoto.
Kiti dalykai – darbas ir pastangos. Šie vyrai žaidžia ir dirba labai sunkiai. Laimėti mums padeda užsibrėžtas tikslas. Visos komandos – Australija, Ispanija turi milžinišką patirtį ir žino visus triukus, mes dar nesame čia. Po 5-10 metų mes norime būti pirmi pasaulyje pagal reitingą. Viskas kažkur prasideda“, – po pergalės kalbėjo 41-erių vyras.
Kol kas pirma reitinge – JAV, o Kanada dar tik kopia į pozicijas, tiksliau atspindinčias dabartinį jos pajėgumą – kol kas ji septinta, į priekį praleidžianti abi įveiktas rinktines, taip pat Vokietiją, Serbiją ir Latviją.
J. Fernandezas gimė ir augo Barselonoje, būdamas vos penkiolikos metų pradėjo trenerio karjerą, o 2006 m. pasuko į JAV, kur tapo elitiniu treneriu. Grupių etapą Kanada būtent ir pabaigs rungtynėmis su Ispanija, bet paties J. Fernandezo tai nejaudina.
„Tai dar vienos rungtynės man. Dabar mano gyslomis teka kanadietiškas kraujas. Tai man dabar yra svarbiausia. Žinoma, gerbiu Ispaniją, jų trenerį, programą – jie puikūs. Bet galiausiai tai – mūsų varžovai. Žaidžiame čia tam, kad visi kanadiečiai mumis didžiuotųsi“, – pabrėžė jis.
Apie tai, kur eina ir kuo nori tapti Kanada puikiai atspindi ir vieno jos nario pavyzdys. Jamalas Murray – NBA žvaigždė ir čempionas, tačiau olimpiniame turnyre gynėjas neranda savęs, fiksuodamas vos 6,5 taško vidurkį ir vietą švytėti užleidžia kitiems.
„Tai apie komandą, apie iškovojamas pergales savo šaliai. Visa kita palieku nuošalyje“, – po penkiais taškais pažymėto pasirodymo prieš australus to nesureikšmino jis.