Prasidėjus lemiamam kėliniui favoritai atsiliko 65:74, tuomet mažinti skirtumą ėmėsi Marius Grigonis ir Domantas Sabonis. Bet ketvirčiui įpusėjus abu užsidirbo po nesportinę pražangą atakuojant.
Likus žaisti 5 min. rezultatas buvo 77:83, ir vienodai susirūpinę veidai stebėjo aikštę tiek iš lietuviškų „Coliseo Jose Miguel Agrelot“ arenos tribūnų, tiek nuo komandos atsarginių suolo.
Ir daugiau nebeatsipalaidavo iki pat finalinės sirenos – Lietuva buvo per plauką nuo vos antro pralaimėjimo Afrikos komandai per visą istoriją.
Puerto Riką kartais užklumpa smarkūs Atlanto ciklonai, o Lietuvai tokio išvengti padėjo Luko Lekavičiaus tritaškis bei šaltakraujiškai sužaista dvikovos pabaiga.
„Norisi geriau, stabiliau. Jei vakar labiau kentėjome nuo varžovų žaidimo du prieš du, šiandien kilo nemažai problemų ginantis vienas prieš vieną. Ir varžovai išprovokavo 16 mūsų klaidų – vienu metu pasidarėme labai nervingi. Berods 5 ar 6 pražangos puolime, įskaitant nesportines... Bet buvo ir pozityvių dalykų – grįžome į rungtynes“, – komentavo K. Maksvytis.
Jis pripažįsta – vertinant bendrai komandos gynyba buvo ir išlieka opiu klausimu.
„Jau ryškėja, kad puolimas yra šios komandos veidas. Be abejo, praleidžiame per daug taškų, turime sumažinti jų skaičių“, – konstatavo 47-erių specialistas, kurio auklėtiniai pirmieji žengė į atrankos turnyro pusfinalį ir dabar lauks savo varžovų.
– Kalbant apie gynybą, problema yra pastangos ar kažkokie kiti faktoriai? – buvo paklaustas K. Maksvytis
– Ir tai, ir tai. Dar esame ieškojimų kelyje, nes pasiruošimas buvo trumpas. Tikiuosi, šios dvejos pirmosios rungtynės pasitarnaus mums, po laukiančios dviejų dienų pertraukos būsime geresni.
– Ar lemiamuose mačuose irgi taikysite tokią plačią rotaciją?
– Turbūt kad ji trumpės. Vis dar ieškome tų, kurie žaidžia gerai, norime įtraukti ir tuos, kurie žaidžia prasčiau. Reikia padėti žaidėjams. Manau, rezervų turime nemažai.
– Po šių rungtynių klausimų dėl teisingų žaidėjų penketų – daugiau ar mažiau?
– Gavome nemažai atsakymų. Sužinojome, koks penketas veikia lemiamais momentais ir panašiai.
– Rokas Jokubaitis lemiamame kėlinyje nežaidė. Kokios bėdos jį kamavo?
– Jis nesijautė užtikrintai, padarė kelias klaidas. Nusprendėme leisti L. Lekavičių, ir tai pasiteisino. Jis ėmėsi iniciatyvos, pabaigoje kūrėme jam situacijas. Galima sakyti, kad jo galva buvo šalčiausia.
Bet tikiu, kad Rokas yra vienas mūsų rezervų, padės kitose rungtynėse.
– Ar D. Sabonį kamuoja kokios nors sveikatos problemos, kad kiekvieną kartą pakeistas jis mankština koją?
– Ne. Jis ir pats jau sakė žurnalistams, kad paprasčiausiai nori palaikyti raumenų temperatūrą, dėl to taip daro.
– Ilgokai ant suolo laikėte ir sėkmingai pradėjusį Edgarą Ulanovą, kodėl?
– Turbūt padarėme klaidą. Jis sužaidė labai geras rungtynes, buvo vienas stabiliausių, nesikarščiavo, mažai klydo, susirinko atšokusius kamuolius.
– Tai, jog Dramblio Kaulo Krantas išvakarėse nežaidė, galėjo būti faktorius?
– Galėjo. Jie buvo šviežesni, jie matė mus žaidžiančius, o mes jų – ne: tik dvejas prastos kokybės draugiškas rungtynes prieš turnyrą. Bet nesinori to akcentuoti.
– Ar nėra nerimo prieš pusfinalį matant kaip sekėsi grupės varžybose?
– Gal kaip tik gerai, tai bus kaip žadintuvo skambutis. Buvo geras testas, nors neturėtume savęs įstumti į tokią situaciją. Bet gerai, kad nepasiduodame.
Dabar jau mes turėsime vienos dienos poilsio pranašumą, tikiuosi, tai išnaudosime pusfinalyje.
– Minėjote, jog rungtynės buvo nervingos, naktis Lietuvoje turbūt – irgi nerami. O trenerių štabe irgi buvo daug streso?
– Emocijų daug... Didelis štabas, reikia susitvarkyti. Kiekvieną kartą, kai kas nors keičiasi, reikia išmokti dirbti kartu. Bet manau, kad turime gerą štabą – išmoksime ne tik dirbti kartu, bet ir laimėti.
Primename, kad išvakarėse lietuviai 96:84 nugalėjo Meksiką. Po dienos pastaroji užbaigs A grupės varžybas akistata su Dramblio Kaulo Krantu.
B grupėje su turnyro šeimininkais varžosi Italija ir Bahreinas.
Bilietą į olimpinį Paryžių pelnys tik atrankos nugalėtojai.
