Tapo istorinių pergalių simboliu
Vienas žinomiausių Kauno istorinių pastatų – Ąžuolyno pakraštyje stūksanti Sporto halė – gegužės 21 d. minėjo savo gimtadienį. Prieš 77 metus, 1939-aisiais, joje vyko Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės.
Būtent šiam čempionatui laikinąja sostine tapusiame Kaune ir buvo pastatytas tada analogų neturėjęs statinys.
Statant sporto rūmus naudotos tam laikmečiui būdingos technologijos. Lietuviai nebuvo įsisavinę, kaip reikia virinti metalą, todėl plieno konstrukcijas darbininkai gręžė ir kniedijo rankomis, kiekvieną detalę užplakdami kūjais.
Halės stogą laikančios konstrukcijos pasirodė esančios nepaprastai tvirtos. Net dabar, nuo statybų pradžios praėjus 77 metams, sukniedytos metalo sijos kuo puikiausiai tarnauja.
2007 m. Kauno sporto halė įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, paskelbta valstybės saugomu objektu.
Kauno vadovams prakalbus apie grandiozinius planus visiškai rekonstruoti S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksą, halės taip pat laukia permainos.
Kuo virs istorines mūsų sportininkų pergales menanti tarpukario arena? Ar jos svarbos visiškai neužgoš Nemuno saloje išdygęs daugiafunkcis kompleksas – „Žalgirio“ arena?
Prognozavo liūdną likimą
Rekonstrukcijos seniai laukianti Sporto halė ilgai buvo vienintelė Kauno miesto erdvė, kurioje galėjo vykti ne tik tarptautinės sporto varžybos, bet ir kiti masiniai renginiai.
Deja, griežtėjant tarptautinėms rungtynėms keliamiems reikalavimams, o halei jų neatitinkant, galiausiai nuspręsta imtis grandiozinio projekto – statyti daugiafunkcę areną. Po ilgų ir dramatiškų diskusijų apsispręsta ją statyti Nemuno saloje, pagal architekto Eugenijaus Miliūno projektą.
Iškilus naujajai arenai, kauniečiams ir miesto svečiams įvertinus jos privalumus, vis garsiau aidėjo pesimistinės prognozės legendinei Sporto halei. Iš jos išsikraustė ne tik „Žalgiris“ – masinių renginių organizatoriai taip pat mieliau rinkosi naują, modernią areną.
Kalbėta, kad rekonstrukcijos taip ir nesulaukusi Sporto halė liks be renginių ir bus pasmerkta tyliai agonijai.
Tačiau niūrios prognozės neišsipildė. Legendinėje halėje gausu įvairių renginių, šią vietą renkasi sporto organizacijos, kurios nėra finansiškai pajėgios nuomoti „Žalgirio“ arenos erdvių.
Halė taip pat sulaukia pramoginių renginių organizatorių dėmesio. Juos vilioja žemesnės nuomos kainos ir 5 tūkst. žiūrovų talpinti galinčios tribūnos.
Vyksta daug renginių
Sporto halė priklauso miesto savivaldybei, tiksliau – jos įsteigtai viešajai įstaigai S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras. Ši organizacija taip pat valdo S.Dariaus ir S.Girėno vardu pavadintą stadioną.
„Halė tikrai užimta, čia nuolat vyksta įvairūs renginiai: šokių konkursai, tarptautinis fechtavimo turnyras, tradicinis A.Šociko bokso turnyras, badmintono varžybos bei treniruotės. Čia žaidžia rankinio komandos „Acme“ ir „Granitas“, vyrų bei moterų rinktinės, vyksta salės futbolo čempionatas. Kai arena būna užimta, pas mus žaidžia ir Kauno „Žalgiris“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Arlauskas.
Rugpjūčio mėnesį halėje vyks Europos jaunimo rankinio čempionatas, o praėjusias metais vyko 16-mečių krepšinio čempionatas.
Pašnekovas pripažino – anksčiau halėje vykę pagrindiniai renginiai išsikraustė į „Žalgirio“ areną. Tačiau halės veiklos iš esmės tai nepakeitė, ji nepradėjo merdėti. Susidomėjimas čia erdve gana didelis, jau planuojamas ir derinamas kito sezono tvarkaraštis.
„Mes turime visą infrastruktūrą, kurios reikia tarptautiniams renginiams organizuoti. Veikia ir apšvietimo, ir įgarsinimo sistemos, padaryta viskas, kad renginį būtų galima transliuoti tiesiogiai.“
Kokios perspektyvos paminklu Lietuvos sportui vadinamai halei numatomos ateityje?
Laukia svarbios renovacijos
Sporto halę valdančios savivaldybės įmonės rinkodaros skyriaus vadovas M. Arlauskas pripažino – tarpukariu kūjais sukniedytos metalo konstrukcijos yra ypač tvirtos ir patikimos, jos tarnaus dar kelioms kartoms.
Tačiau patį objektą būtina rekonstruoti. Šie darbai numatyti, bet neaišku, kada bus pradėti.
„Halę reikia apšiltinti, pakeisti stogą. Tai – kultūros paveldo objektas, todėl, prieš imantis bet kokių darbų, viską reikės suderinti su specialistais“, − sakė M. Arlauskas.
Paskutinį kartą halė rekonstruota gūdžiu sovietmečiu, o darbai truko net ketverius metus: prasidėjo
1958-aisiais, baigti 1962 m. Buvo pastatytos gelžbetoninės tribūnos, įrengta šildymo sistema, šiek tiek apšiltintas stogas, pagerinta pastato sienų šiluminė varža.
Pasak specialistų, darbai buvo atlikti naudojant to meto statybines medžiagas ir technologijas. Nenuostabu, kad praėjus tokiam laiko tarpui šios modernizacijos jau seniai neatitinka nūdienos reikalavimų.
„Būtina pakeisti ir oro kondicionavimo sistemą, kuri nebėra efektyvi. Vasarą, tvyrant karščiams, halėje sportuoti problemiška“, − pripažino M. Arlauskas.
Darbų pradžia – jau šiemet
Apie planuojamą esminę S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso rekonstrukciją paskelbusios miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sakė, kad dabar vyksta projektavimo darbai.
Dar šiais metais tikimasi įmūryti kapsulę, planuojama, kad kitąmet, rugsėjo pabaigoje, S.Dariaus ir S.Girėno stadione vyks Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Škotijos rinktinių.
Darbai suskirstyti į šešis etapus. Tai – požeminės automobilių aikštelės, potribūninių erdvių įrengimas, stadiono sutvarkymas, Sporto halės išorės, vidaus ir aplinkos atnaujinimas.
Savivaldybės administracijos vadovas G.Petrauskas tikino, kad paveldosauginiai reikalavimai nesutrukdys tarpukariu iškilusią Sporto halę paversti šiuolaikiniu sporto ir pramogų renginių kompleksu.
„Saugoma pati halė jos išorė ir sukniedytos konstrukcijos, karkasas. Tai negali būti judinama. Viskas, kas yra viduje, pradedant įvairiomis patalpomis ir baigiant tribūnomis, gali būti griaunama ir statoma iš naujo“, − sakė G.Pertrauskas.
Pagal deklaruojamus planus istorinis pastatas bus prikeltas naujam gyvenimui. Savivaldybės administracijos vadovas akcentavo, kad po rekonstrukcijos tikimasi čia pritraukti ne tik sporto renginių, bet ir konferencijų bei koncertų, kuriems tarpukariu statytas ir gūdžiu sovietmečiu renovuotas pastatas vis dar nėra tinkamas.
Paklausus, ar suplanavus halės rekonstrukcijos darbus ir numačius jiems skirti nemažai pinigų idėja Kaune statyti Kongresų rūmus nebus atidėti neapibrėžtai ateičiai, G.Petrauskas atsakė lakoniškai.
„Kongresų rūmai ir visi kiti projektai yra gerai, tačiau viskam reikia pinigų. Jeigu būtume Jungtiniai Arabų Emyratai, galėtume viską padaryti. Kol nesame pasiekę tokio klestėjimo, turime išskirti tam tikrus veiklos prioritetus“, − sakė G.Petrauskas.
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija
Rekonstruojant stadiono tribūnas, jos bus išplėstos iki 20 tūkst. vietų. Cokoliniame aukšte bus įrengtos komercinės patalpos, veiksiančios visus metus.
Po rekonstrukcijos stadionas atitiks visus tarptautinius reikalavimus, jame galės vykti aukščiausio lygio sporto varžybos. Darbai jau pradėti – parengti investiciniai projektai, specialistai dabar rengia techninį rekonstrukcijos projektą.
Preliminariais skaičiavimais, stadiono rekonstrukcija kainuos maždaug 14 mln. eurų. Darbai bus finansuojami Europos Sąjungos, valstybės ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis.
Rekonstruotas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas taps daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso Ąžuolyne dalimi. Visą kompleksą sudarys rekonstruota Sporto halė, naujas lengvosios atletikos maniežas ir atnaujintas Dainų slėnis.
Projektas patikėtas garsiausiam inžinieriui
Lietuvos vyrų rinktinei 1937 m. Rygoje laimėjus antrąsias Europos krepšinio pirmenybes, Lietuva įgijo teisę po dvejų metų surengti trečiąsias pirmenybes.
To meto spaudoje rašyta, kad krepšinio pirmenybės – Europos masto įvykis. Norint organizuoti tokio masto renginį Lietuvai reikėjo skubiai pastatyti sporto rūmus.
Tada Kaunas turėjo tik 1 tūkst. žiūrovų talpinti galėjusią salę. Tarpukariu dar buvo svarstoma už 100 tūkst. litų įrengti aikštyną su laikinu stogu, bet šios idėjos atsisakyta, nes tai būtų buvusi laikina investicija.
Galiausiai nuspręsta statyti naują sporto kompleksą, kuriame galėtų tilpti 11 tūkst. žiūrovų. Nuspręsta padaryti 3,5 tūkst. sėdimųjų vietų. Teigiama, kad statyba su projektavimo darbais kainavo apie 400 tūkst. litų. Sporto halės projektas patikėtas žymiausiam tarpukario Lietuvos inžinieriui Anatolijui Rozembliumui.
Kauno sporto halės statyba pradėta 1938 m. gruodžio 4 d. Statybos buvo skubinamos – darbininkai pamatus betonavo spaudžiant ir didesniam nei -20 laipsnių šalčiui.
Net iki 6 m gylio betoniniai pamatai žemėje buvo šildomi specialiais įrenginiais. Betonuotojus keitė šaltkalviai, vėliau prisijungė staliai, mūrininkai ir dažytojai. Vienu metu halę statė maždaug 300 žmonių. Metalo sijose rankiniais elektriniais grąžtais išgręžta per 18 tūkst. skylių. Kiekvieną kniedę darbininkams reikėjo užplakti kūjais.
Prireikė per 160 tūkst. plytų, stogas buvo uždengtas ruberoidu. Darbams baigiantis, pradėti tiesti elektros laidai – halės vidų apšvietė 50 didelių šviestuvų, o stogo viršuje bus įtaisyti langai dienos apšvietimui. Kauno sporto halės statyba truko pusę metų. Stebėtina, tačiau per statybas nebuvo nė vieno nelaimingo atsitikimo.
„Sporto halė – vienas iš žinomiausių ir gana plačiai aprašytų Lietuvos tarpukario architektūros paminklų. 1939 m. čia vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas suteikė šiai vietai tarptautinį statusą. Ir ne tik dėl Lietuvos krepšininkų pergalės, bet ir dėl modernios krepšinio arenos. To meto Europos krepšinio funkcionieriai halę vadino „vienintele tokia puikia Europoje“ sale, skirta specialiai krepšiniui.
Nepaisant tarptautinės reikšmės, halės statybą ribojo ne tik laiko (salė pastatyta per pusę metų), bet ir finansiniai ištekliai: „Pigiausiomis priemonėmis buvo siekta sukurti kuo daugiau vietų turintį pastatą.“ Vis dėlto galima teigti, kad architektūrinė raiška ne itin nukentėjo – buvo sukurtas išties įspūdingų techninių charakteristikų pastatas. Tai – asketiškas, be ypatingų pagražinimų, tačiau savo užmoju monumentalus statinys, kuris tapo tikru to meto Lietuvos „laiko dvasios“ paminklu“, – sakė Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis.