Šių metų Europos pirmenybių išvakarėse Pau Gasolis viešai deklaravo, kad jo tikslas – bet kokia kaina patekti į 2016-ųjų žaidynes. Kaip Pau tarė, taip ir padarė. Nors 35-erių katalonas lyg ir turėtų būti priskiriamas veteranų kategorijai, savo žaidimu Vokietijoje ir Prancūzijoje aukštaūgis užčiaupė visus kritikus, abejojusius fizinėmis jo kūno galimybėmis.
Vidutiniškai po 25,6 taško per rungtynes rinkęs vidurio puolėjas komandą ant savo pečių nešte išnešė į pirmenybių finalą, padovanojo šaliai kelialapį į Rio, o lemiamame mače solidžiai prisidėjo prie įtikinamos pergalės prieš Lietuvos rinktinę.
Turnyre Pau turėjo penkis labai rimtus pagalbininkus – Felipe Reyesą, Sergio Rodriguezą, Sergio Llullą, Nikola Mirotičių, nugaros skausmų kamuojamą Rudy Fernandezą ir tik dėl traumų epidemijos svarbią rolę komandoje gavusį Pau Ribasą. Victoras Claveras, Fernando san Emeterio ir Guillermo Hernangomezas komandoje atliko epizodinius vaidmenis, o Guillemas Vivesas ir Pablo Aguilaras praktiškai vien tik šildė atsarginių suolą. Nors nedidelę rotaciją naudojusi rinktinė ir tapo čempione, Ispanijos krepšinio analitikai neabejoja: ateinančiais metais P. Gasolio pagalbininkų gretos atrodys visiškai kitaip.
Dėl skirtingų priežasčių šiemet ispanams nepadėjo aukščiausio lygio krepšininkų grupė: NBA rungtyniaujantys „centras“ Marcas Gasolis, įžaidėjai Ricky Rubio ir Jose Manuelis Calderonas bei „Barcelona“ ekipos duetas – snaiperis Juanas Carlosas Navarro ir vienas talentingiausių šalyje krašto puolėjas Alejandro Abrinesas. Pasibaigus Europos čempionatui S. Scariolo į platesnes šnekas apie būsimą sudėtį leistis nenorėjo, tačiau apimtas euforijos išsidavė, kad jo svajonė – į Braziliją nusivežti pajėgiausią visų laikų Ispanijos rinktinę, kuri be išvardintų žaidėjų neįsivaizduojama.
Portalo Marca.com eksperto Jose Luiso Martinezo nuomone, jau dabar galima teigti, kad nežaidusiųjų penketukas – M. Gasolis, R. Rubio, J. M. Calderonas, J. C. Navarro ir A. Abrinesas – iš rinktinės tikrai išstums G. Vivesą, P. Aguilarą, P. Ribasą, G. Henangomezą ir F. San Emeterio. Faktas, kad jeigu bus sveiki, į Braziliją vyks P. Gasolis, F. Reyesas, S. Rodriguezas, S. Llullas ir R. Fernandezas, praktiškai garantuotą vietą komandoje turi ir puolėjas V. Claveras, kuris, nors ir rungtyniavo nedaug, pagal atkovotus kamuolius čempionate komandoje buvo vienas iš geriausių (vid. 4,9 per rungtynes) ir apskritai yra patyręs rotacijos žaidėjas.
Nepaminėtas liko vienintelis N. Mirotičius – tik šią vasarą Ispanijoje debiutavęs natūralizuotas juodkalnietis, kurį S. Scariolo pasirinko vietoje kito „legionieriaus“ Serge'o Ibakos. Nors pirmenybes puolėjas pradėjo kiek nedrąsiai, ilgainiui komandai jis ėmė nešti vis didesnę naudą ir turnyrą baigė turėdamas 12,7 taško per susitikimą vidurkį. Akivaizdu, kad Čikagos „Bulls“ puolėjas nacionalinėje komandoje dar neatskleidė viso savo potencialo ir, žvelgiant pagal dabartines realijas, vykti į Braziliją jis turi daugiau galimybių, nei S. Ibaka.
Į klausimą „kodėl“, ispanų analitikas atsakė paprastai: nepamirškite, su kuo kartu „Bulls“ komandoje žaidžia N. Mirotičius. Natūralizuotas juodkalnietis Čikagos komandos priekinėje linijoje grumiasi petys į petį su P. Gasoliu, o jų tarpusavio susižaidimas akivaizdžiai buvo matomas ir Europos čempionato metu. Šis faktorius ir gali tapti lemiamu, kuomet S. Scariolo turės rinktis tarp vieno iš dviejų ispanų „legionierių“ – N. Mirotičiaus ir S. Ibakos.
Olimpinių žaidynių turnyras – prestižiškiausios tarptautinės krepšinio varžybos, į kurias žaisti veržiasi net ir ryškiausios amerikiečių NBA žvaigždės. Talentingiausiai – 80-ųjų gimimo Ispanijos krepšininkų kartai tai bus paskutinė galimybė dalyvauti tokio rango mačuose. Nors apie tai niekas dar nekalbėjo oficialiai, beveik neabejojama, kad po Rio su ispanų nacionaline komanda atsisveikins trys, o gal net ir keturios jos legendos – P. Gasolis, J. C. Navarro, F. Reyesas ir J. M. Calderonas.
Ar, surinkę galingiausią savo sudėtį, Rio de Žaneire ispanai sugebės užlipti ant prizininkų pakylos? Vertinant pavardes „ant popieriaus“, tai visiškai realu, tačiau pernykštis pačių ispanų fiasko pasaulio čempionate ir šių metų prancūzų kluptelėjimas Lilyje dar kartą patvirtina, kad išankstinės kalbos apie favoritų statusą prie gero nepriveda.
To nepamiršta ir ispanai, šiek tiek rimstantys po pergalingos euforijos. „Talento pervertinimas – pavojingas dalykas, kuo jau įsitikinome savo kailiu. Tačiau nepamirškime, kad šį kartą prie komandos vairo stovės S. Scariolo. Ant stalo priešais save strategas turės visas geriausias kortas, o kad jis moka žaisti net ir nebūdamas geriausioje situacijoje, mes jau įsitikinome“, – pažymėjo J. L. Martinezas.
Anot paties S. Scariolo, žvaigždes ir talentą tereikia nukreipti tinkama linkme. „Talentas – tik privalumas. Ir jeigu jis į rinktinę atvyksta lydimas troškimo duoti naudą komandai, nesusitelkiant vien ties individualiu pasirodymu, galime tik trinti rankomis. Juk turėti daugiau talentingų žaidėjų, negu jų neturėti – kur kas geriau“, – šyptelėjo treneris iš Italijos.