Maironio premijos steigėja – Kauno miesto savivaldybė, premijo dydis – 3000 eurų. Skiriama ji už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Premijos Komisija laimėtoją rinko iš penkių kandidatų. Į Maironio premiją taip pat pretendavo Erika Drungytė ir jos knyga „Patria“, Aldona Gustas su knyga „Padovanok man obuolį iš anapus“, Vytauto Kazielos knyga „Vieta ir kiti nutylėjimai“ bei Artūras Valionis su knyga „Iš natų“.
„Stebina kone 20 metų trunkantis autorės kūrybinis renesansas – kasmet po vieną ar kelias knygas. Sugebėjimą nesikartoti, nesusipainioti tarp adresatų, aktyviai rašant įvairiomis manieromis ir skirtingoms amžiaus grupėms (o kur dar vertimai), turbūt galima laikyti vienu iš Skučaitės ypatingumo ženklų. Ir nors pati rašytoja nesyk deklaravo neskirstanti poezijos į vaikų ir suaugusiųjų, „Nepaslaptis tokia balta“ – leidinys subrendusiam skaitytojui. Knygoje neabejotinai (ne tik pagal skaičių, bet ir pagal kūrinių siunčiamos žinios dimensiją) dominuoja poezija. Tačiau aiškiausi pranešimai skaitytojui, apie ką, su kuo ir kaip ši poezija kalba, išreikšti proziniuose intarpuose: Sakau tiek, kiek noriu pasakyti. Kiek sau leidžiu. Kiek galiu. Šitie – dabar ištarti, parašyti – žodžiai uždengia kitus: tebūna tiems kitiems ramu (p. 63).“ (Antanas Sheshi)
„Ramutės Skučaitės knyga „Nepaslaptis tokia balta“ persmelkta autobiografiškumu ir liudija dramatiškus Lietuvai kelių XX a. dešimtmečių okupacijos metus. Rinkinys sudarytas iš 76 eilėraščių ir 27 autobiografinių ritminės prozos miniatiūrų. Pastarosios praplečia, tartum paaiškina atskirų eilėraščių prasmes ir vienija juos į semantinę visumą. Jose sukrečiantys tėvų arešto fragmentai, dėdės (generolo K. Skučo), išduoto savųjų tautiečių, tragedija, savistabos įžvalgos, autorės credo ir pan.“ (Ona Danutė Klumbytė)
„Ne tik eilėraštis, ne tik eilėraščių knyga yra (ar turi būti) struktūra. Struktūriškas yra ir poezijos laikmetis; kad ir XXI amžiaus lietuvių poezija. Ji turi savo avangardą, priešakinį būrį, nors po trupinį atnaujinantį poetiką, uždaresnę, ne visiems suprantamą, turi ir savo atviraširdžius, leidžiančius eilėraščius už savo pinigus. Būtinasis poetinės laikmečio struktūros dėmuo – eilėraščiai, kurie rašomi iš patirties, iš tos jos dalies, kurią perima poetinė kalba, garantuojanti kokybę, lygį ir kartu suprantamumą, prieinamumą. R. Skučaitės poezijos knygos priskirtinos tam būtinajam laikmečio poezijos dėmeniui: atvira skaitančiam, bet saugoma savitos intonacijos, labiau intonacijos negu poetikos, nors ir neatskiriamų“. (Viktorija Daujotytė)
Ramutė Skučaitė gimė 1931 10 27 Kaune. Tėvai buvo mokytojai, dėdė – tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1940 m. tėvas suimtas ir ištremtas į Pečiorą. R. Skučaitė į Sibirą ištremta 1949 m. Ten dirbo medžio apdirbimo fabrike, baigė Zimos vidurinę mokyklą. 1952–1956 m. neakivaizdžiai studijavo prancūzų kalbą Irkutsko užsienio kalbų pedagoginiame institute. 1953–1954 m. mokytojavo Zimoje. 1956 m. su mama grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1956–1959 m. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo „Eltoje“, „Genio“, „Žvaigždutės“, „Vakarinių naujienų“ redakcijose. 1992 m. redagavo žurnalą „Ant mamytės kelių“. Dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, dainų tekstų autorė, publicistė. Pirmieji eilėraščiai suaugusiesiems spaudoje pasirodė 1957 m., o vaikams – 1959 m. „Genyje“. Vaikams skirta didesnioji kūrybos dalis. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1969 m.
Maironio premijos laureatą rinko premijos vertinimo komisija, kurią sudaro paskutiniųjų penkerių metų „Poezijos pavasario“ laureatai: Jonas Kalinauskas, Eugenijus Ališanka, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Kęstutis Navakas ir Vladas Braziūnas.
Premija bus įteikta „Poezijos pavasario“ festivalio, kuris vyks gegužės 15–29 dienomis, metu. Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga, Rašytojų klubas.