„Tradiciškai Kalėdų dovanomis tampa ne tik naujausios knygos, bet ir tie leidiniai, apie kuriuos buvo kalbama visus metus, bet vis neatsirasdavo laiko jų įsigyti ar perskaityti, o gal tiesiog nebuvo progos padovanoti. Bent jau iš „Baltų lankų“ leidinių šiemet, be abejonės, išsiskyrė rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė“ – per keturis mėnesius išleisti jau penki knygos tiražai, iš viso išspausdinta 60 000 egzempliorių. Tai liudija rekordinį šios knygos skaitomumą Lietuvoje“, – pranešime žiniasklaidai sako „Baltų lankų“ leidyklos direktorė Kotryna Žukaitė.
Pasak jos, ypač populiarus buvo Heather Morris romanas „Aušvico tatuiruotojas“ – jis ilgai nesitraukė iš skaitomiausiųjų topų. Lietuvos skaitytojai palankiai sutiko pirmą kartą lietuviškai prabilusių autorių, tokių kaip Kento Harufo, Edwardo St Aubyno ar Naomi Alderman, knygas ir su dideliu nekantrumu laukė jau pamėgtų ir pažįstamų vardų – Kazuo Ishiguro, Haruki Murakami ar Jo Nesbø naujausių kūrinių vertimų. Žinoma, toliau neslūgsta ir negrožinės literatūros populiarumo banga.
„Baltos lankos“ kviečia susipažinti su leidyklos per metus pasirodžiusiomis ir daugiausiai skaitytojų dėmesio sulaukusiomis knygomis.
Metų ryškiausios
Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“
Rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės naujausias istorinis romanas „Petro imperatorė“ – tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.
Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“
Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, Aušvico koncentracijos stovykloje tampa „Tätowierer“, kurio užduotis – amžinais ženklais pažymėti stovyklos kalinius. Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato išsigandusią merginą vardu Gita, laukiančią, kol jai ant rankos bus ištatuiruotas numeris 4562. Įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio, jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą.
Naomi Alderman „Galybė“
Baracko Obamos mėgstamiausia 2017 m. knyga.
Merginos ir moterys visame pasaulyje viena po kitos atranda turinčios galią. Pakanka vieno prisilietimo, kad sukeltų neištveriamą skausmą – ar net mirtį. Staiga kiekvienas vyras žemėje susivokia beprarandąs kontrolę. Išaušo Moterų era – tik kur šitai nuves?
Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“
„Jaudinantis, vaizdingas ir gąsdinantis. Viliuosi, kad ne pranašiškas“, – apie Margaret Atwood, vienos ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, knygą rašo Conoras Cruise’as O’Brienas. Romanas nominuotas „Man Booker“ premijai ir apdovanotas daugeliu kitų literatūrinių premijų bei kritikų lyginamas su George’o Orwello „1984-aisiais“. Pagal „Tarnaitės pasakojimą“ sukurtas visame pasaulyje pripažinimo sulaukęs to paties pavadinimo serialas (2017).
Nepaliekančios abejingų
John Berger „Mes susitinkame čia“
Pasakojimai apie susitikimus su mirusiais mylimaisiais, atmintį, nuolatinę kelionę erdvėmis ir laiku.
Šioje knygoje gyvieji ir mirusieji susitinka įvairiausiuose pasaulio miestuose, kurių aikštės, upės, senieji pastatai ir rajonai braižo ypatingą žmogiškųjų santykių žemėlapį, kuria iš atminties neištrinamą iki šiol mylimų, bet jau išėjusių artimųjų, mokytojų, meilužių, draugų muziejų.
Kent Haruf „Mūsų sielos naktyje“
Šioje išmintingoje, švelnioje knygoje atskleidžiamas paprastų žmonių paprasto gyvenimo grožis, tyli ir kartu šviesiausių jausmų turtinga kasdienybė, stojiška ir ori laikysena pasitinkant gyvenimo saulėlydį. Tai odė žemiškai laimei ir gyvenimo laisvei.
Graham Swift „Motinų sekmadienis“
„Motinų sekmadienis“ – įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas, apie intelektualinį, socialinį ir seksualinį moters išsilaisvinimą. „Išskirtinio grožio, subtilus ir rafinuotas kūrinys“, – apie romaną atsiliepia rašytojas Kazuo Ishiguro.
Edward St Aubyn „Patrikas Melrouzas“
Penkių autobiografinių romanų ciklu apie Patriką Melrouzą išgarsėjusio Edwardo St Aubyno knygoje „Patrikas Melrouzas“ pristatomi pirmi trys ciklo romanai. Juose Aubynas meistriškai atveria amoralios, snobiškos, godulio ir žiaurumo kamuojamos britų aristokratijos pasaulį ir jame augusio vienišo jaunuolio gyvenimo kelią.
Patikrinti ir pamėgti vardai
Kazuo Ishiguro „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“
Nobelio literatūros premijos laureato romanas.
Ši knyga – jautrus ir išmintingas portretas, vaizduojantis prieštaringą sudėtingais laikais gyvenusio dailininko likimą, ir kartu pasakojimas apie meną, senosios ir naujosios tvarkos susidūrimą, kartų skirtumus, kintančias vertybes ir susitaikymą su praeities klaidomis.
Haruki Murakami „Komandoro nužudymas I“
„Murakami tarsi burtininkas sulydo tai, kas kasdieniška ir siurrealistiška. Kaip ir kituose savo kūriniuose, šioje knygoje jis kviečia patirti neįprastus, priimti nenuspėjamus dalykus“, – apie Haruki Murakami romaną „Komandoro nužudymas“ rašo „San Francisco Chronicle“.
Romane skaitytojas panardinamas į hipnotizuojantį ir sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.
Jo Nesbø „Peilis“
Dvyliktas detektyvo Hario Hūlės serijos romanas.
Haris Hūlė dar niekada nebuvo taip arti prarajos. Rakelė – vienintelė moteris, kurią jis kada nors mylėjo – galutinai nutraukė su juo santykius. Oslo policijoje jis peržiūri įšaldytas bylas ir rūšiuoja dokumentus, užuot daręs tai, ką geba geriausiai, – tyręs žmogžudystes. Ir viskas tik blogyn. Kai vieną rytą Haris atsibunda sunkiai pagiringas, visiškai neprisimindamas nakties, kruvinomis rankomis, tai – tik veriančio lyg išgaląsti peilio ašmenys košmaro pradžia.
Lauren Groff „Florida“
„Florida“ – romano „Moiros ir Furijos“ autorės apsakymų rinkinys.
Vyrui palikusi užmigdyti vaikus, pagrindinė knygos veikėja kas vakarą išeina klajoti po nakties miestą, kuriame skleidžiasi tūkstančiai istorijų. Pasakojimuose pažvelgiama į įvairių veikėjų pasaulius, miestus, istorijos dešimtmečius ir šimtmečius. Autorei būdingu poetiniu stiliumi pasakojama apie skirtingus likimus, žmogiškąjį malonumą ir džiaugsmą, apie ne visada jaukius prisipažinti jausmus – apie visa tai, iš ko susideda žmogus.
Tiriantis žvilgsnis
Steven Levitsky, Daniel Ziblatt „Kaip miršta demokratijos. Istorijos pamokos ateičiai“
„Ši knyga – tai gidas visiems piliečiams, leidžiantis suvokti, kad net Vakarų pasaulyje demokratija nėra duotybė“, – apie knygą sako politologas Linas Kojala.
Knygoje Harvardo universiteto profesoriai siūlo pažvelgti į šiuolaikinių demokratijų būklę ir neseną istoriją. Analizuojant praeities įvykius, kurie atvėrė vartus autoritariniam valdymui ar, priešingai, užkirto jam kelią, bei stebint demokratijas, patiriančias sunkumų, įmanoma suvaldyti demokratijos žlugimo grėsmę. Pasimokyti iš istorijos ypač svarbu dabar, kai didžiausioms ir stipriausioms pasaulio demokratijoms kyla vis daugiau iššūkių.
Madeleine Albright „Fašizmas. Įspėjimas“
Asmeniškas ir šiandien itin aktualus vienos įtakingiausių Amerikos politikių – buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright – žvilgsnis į XX a. atsiradusį fašizmą ir jo įtaką šių dienų gyvenimui.
Tai įžvalgi ir laiką pralenkianti knyga, parašyta žmogaus, ne tik nagrinėjusio istoriją, bet ir prisidėjusio prie jos kūrimo. Ji primena svarbias pamokas ir kelia klausimus, į kuriuos privalome atsakyti dabar, kad nebūtų pakartotos praeities klaidos.
Michelle McNamara „Išnyksiu tamsoje. Ieškomiausio JAV serijinio žudiko pėdsakais“
„Kriminalinės dokumentikos perlas“, – apie knygą „Išnyksiu tamsoje“ sako rašytojas Stephenas Kingas.
Nuo 1974-ųjų Kaliforniją kaustė siaubas. 50 išprievartavimų Šiaurėje ir 10 kraupių žmogžudysčių Pietuose. Po įvykių praėjus 30-čiai metų susidomėjimą nusikaltėlio tapatybe atgaivino žurnalistė Michelle McNamara.
Knygoje ne tik atkuriamas 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių Amerikos gyvenimas, priemiesčius kausčiusi baimė, bet ir pateikiamas serijinio žudiko portretas.