Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanos yra senamiestyje, Žydų gatvėje. Šio objekto vertingosios savybės – archeologinė, architektūrinė, istorinė, memorialinė ir sakralinė. Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Taigi naujoji sinagoga turėjo būti pastatyta po 1633 metų. Naujai pastatyta sinagoga buvo didžiausia to meto Abiejų Tautų Respublikoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą ji smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955–1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis. 2020 metais Vyriausybė Didžiosios sinagogos bei mikvių liekanas perdavė valdyti Geros valios fondui. Šiuo metu Vilniaus žydų bendruomenė su valstybės institucijomis kuria sinagogos atgaivinimo koncepcijas. Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų komplekso paskelbimu saugomu yra pritarusi Valstybinė kultūros paveldo komisija.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statytame namų komplekse J. Basanavičiaus gatvėje (16, 16A) 1915 m. įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija. Jos įkūrėjai – Jonas Basanavičius ir Povilas Gaidelionis. Vilniaus lietuviškoje gimnazijoje dėstė žymios valstybės istorijai ir kultūrai nusipelniusios asmenybės: Mykolas Biržiška, Antanas Smetona, Antanas Žmuidzinavičius, Aleksandras Stulginskis, Konstantinas Šakenis, broliai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos, Juozas Naujalis, Teodoras Brazys, Vytautas Kairiūkštis, Adomas Varnas, Paulius Galaunė, Mečislovas Reinys.
1925 m. viename iš šio komplekso butų buvo įkurtas Žydų mokslo institutas YIVO, šiuo metu savo veiklą tęsiantis Niujorke.
Kultūros paveldo objektus paskelbus valstybės saugomais atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti ir tvarkyti.