Raudonoji planeta, tarpinės būsenos ir įsivaizduojamos ateitys
Marsas – ypač daug ginčų ir aistrų kelianti Saulės sistemos planeta. Jis visuomet žadino tiek paprastų žmonių, tiek mokslininkų vaizduotę gerokai labiau nei kitos. Įvairiais laikais skirtingos kultūros šią planetą vadino savaip, bet Vakarų pusrutulyje dažniausiai ją vadiname romėnų karo dievo vardu. Su Marsu siejami itin įvairūs ir net prieštaringi vaizdiniai: žmonės niekada nesiliovė klausę, ar Marse egzistuoja gyvybė, o kartais kalbėdavo ir apie raudonojoje planetoje įsikūrusias utopines visuomenes. Marsas mums yra buvęs ir labiau už mus pažengusių visuomenių namais, ir planeta, iš kurios Žemę puola kraujo ištroškę ateiviai (nors pastaruoju metu tyrinėjame galimybę ir patys jame apsigyventi). Tuo tarpu astrologijoje Marso sugrįžimas ženklina grįžimą prie ankstesnių patirčių, išsivadavimą iš jų, peržiūrėjimą labiau sutelkiant dėmesį į niuansus ir kompleksiškumą ir, galiausiai, mokymąsi iš tų patirčių bei naujų sprendimų priėmimą.
Renginio „Marsas sugrįžta“ metu laikinai savo duris atvers šiuo metu rekonstrukcijos darbams uždaryta Mykolo Žilinsko dailės galerija Kaune, kurios pastatas baigtas statyti Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigoje – 1989 metais, tais pačiais, kai žymėdama Šaltojo karo pabaigą griuvo Berlyno siena. Šiuo metu Šaltąjį karą yra pakeitęs vis nuožmesnis tikras karas Ukrainoje, kurį galima laikyti neišspręstų XX a. politinių konfliktų tąsa, kylančia iš imperialistinių ir kolonijinių paskatų.
Įsiklausydami į pastato istoriją ir dabartį, šių dienų pasaulio kontekstus ir planetų išsidėstymą menininkai kvies burtis kartu, pasinerti į rituališką kosminį būvį, gedėti drauge tam, kad galėtume gyti ir įsivaizduoti galimas ateitis.
Garsinės Tareko Atoui ir Pan Daijing amplitudės
Renginio programoje savo solinius garso performansus atliks šiuolaikinio meno lauke pripažinti kūrėjai Tarek Atoui ir Pan Daijing.
Šiuo metu Paryžiuje gyvenantis ir kuriantis, libaniečių kilmės menininkas ir kompozitorius Tarek Atoui, dirbdamas su inovatyviais elektroakustiniais bei primityviais, rankomis pagamintais instrumentais, kuria garsines ir vaizdines jungtis, kuriose persipina skirtingose pasaulio vietose įrašytos ir šiuo metu esančios garsinės paletės. Tarek Atoui savo kūrybą yra pristatęs Tate Modern Londone, Sharjah Bienalėje 9 Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Performa 11 Niujorke, dOCUMENTA 13 Kaselyje ir kituose svarbiuose šiuolaikinio meno renginiuose ir galerijose.
Pan Daijing, Kinijoje gimusi, šiuo metu Berlyne gyvenanti menininkė ir kompozitorė savo kūryboje tyrinėja nepaliaujamos individualios ir bendrai patiriamos vienatvės temas, žmogaus balso ir jo santykio su aplinka amplitudes, akimirkos kaitas tarp simpatijos ir pasibjaurėjimo. Pan Daijing kūrybos retrospektyvoje – pasirodymai Martin Gropius Bau Berlyne, Tate Modern Londone, Palais de Tokyo Paryžiuje ir kt.
Tareko Atoui performansą kviečiama stebėti rugpjūčio 26 d, Pan Daijing – rugpjūčio 27 d., abiejų pasirodymų pradžia – 19:45 val.
Istoriniai Mykolo Žilinsko dailės galerijos kūriniai ir įsiklausymo sesijos
Gyvą performansą atliks ir jaunosios kartos lietuvių menininkai Ragemore (Antanas Lučiūnas) su Gediminu Žygumi, kurį žiūrovai galės išvysti antrąjį „Marsas sugrįžta“ vakarą, 19:00 val. Ilgos trukmės performansus-improvizacijas esamuoju renginio metu kurs menininkas Jason Dodge ir choreografė Alix Eynaudi, o rugpjūčio 26 d., 16:30 val. vyks garsų ir muzikos klausymo sesija bei pokalbiai.
Bendroje renginio ekspozicijoje Marso horizontus įkūnys menininko ir rašytojo Johno Menick filmų fragmentai, o šalimais juos užkalbės poetės Valzhynos Mort ir rašytojos Arianos Reines kūriniai. Galerijos erdvėje žiūrovus pasitiks laisvai sklendžiantys menininkės Marijos Olšauskaitės vitražai, efemeriška, tik dvi renginio dienas egzistuosianti tapytojos Jill Mulleady freska, Seiko ir Casio (Gintaras Didžiapetris ir Elena Narbutaitė) kūriniai bei menininko Artūro Railos atkuriamosios dokumentikos filmas „Pirmapradis dangus“.
Drauge su šiuolaikinio meno kūriniais žiūrovai turės galimybę prisiminti ir istorinius Mykolo Žilinsko dailės galerijos turtus. Tai skirtingus praeities etapus liudijantys ir tarytum akylai dabartį stebintys kūriniai: Ernsto Karlo Eugeno Koernerio „Didžioji Abu Simbelo šventykla Nubijoje“, Sofijos Veiverytės „Raimundo Katiliaus portretas“, Francesco Rustici „Koncertas“ ir Leonardo Carlo Cocorante „Audringos jūros pakrantėje“.
Renginio atidarymas – rugpjūčio 26 d., 17:00 val., o rugpjūčio 27 d. žiūrovai laukiami nuo 13:30 val. Abu vakarus įėjimas bus nemokamas, durys atviros iki 23:00 val. Penktadienį ir šeštadienį kursuos specialus Vilnius-Kaunas-Vilnius autobusas, kuris padės sostinės gyventojams ir jo svečiams nukeliauti į renginį ir grįžti atgal (daugiau informacijos apie keliones autobusu www.cac.lt). Renginio vizualinį identitetą sukūrė grafikos dizainerė Goda Budvytytė.