Marsas

Raudonosios planetos paviršius šiuo metu yra labai sausas – drėgmės jame mažiau, nei Žemės dykumose. Tiesa, yra vandens ledo, kuris galbūt kartais trumpam ištirpsta, bet greitai išgaruoja; tačiau šie atradimai nėra vienareikšmiškai patvirtinti. Visgi gali būti, kad skysto vandens yra po Marso pavirš...

Jeigu pasaulis suktųsi pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo ir milijardieriaus Elono Muskoo užgaidas, žmonės po Marso dulkes vaikštinėtų jau 2029 m. Deja, dar negimė toks žmogus, kuris galėtų keisti fizikos dėsnius. Čia ne tas pats, kaip pakeisti įlankos pavadinimą.

Septynios Saulės sistemos planetos – Saturnas, Merkurijus, Neptūnas, Venera, Uranas, Jupiteris ir Marsas išsirikiuos nakties danguje ir bus matomos iš mūsų planetos Žemės.

Naujausių laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kaip ir kodėl Marsas galėjo įgauti savo ikonišką raudonai rusvą spalvą – ir tai yra dar vienas įrodymas, kad praeityje Marse, tikėtina, buvo apstu skysto vandens, o jo aplinka – tinkama gyvybei.

Dešimtmečius Marse zujantys marsaeigiai ir orbitoje skriejantys zondai tyrinėja Raudonąją planetą siekdami išsiaiškinti, ar kadaise ši planeta buvo tinkama gyvybei ir atkakliai ieško tai patvirtinančių įrodymų.

NASA marsaeigis „Curiosity“ Marse įrodymų, kad jo paviršiuje buvo neužšąlančių vandens telkinių. Zondas pastebėjo Marso paviršiuje nedidelių bangelių, panašių į tas, kurias matome smėlėtuose vandens telkiniuose Žemėje.

Gyvybingiausia vieta Marse – požemyje. Praeityje Marse buvo daug vandens; vėliau jis arba išgaravo, arba susigėrė į gelmes. Ar gali būti, kad giliai po Raudonosios planetos paviršiumi vis dar išlieka gyvybei tinkamos sąlygos? Galbūt: naujame tyrime daroma išvada, kad popaviršinėse uolienose sąlygos ...

Socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas, kuriame neva pateikiami įrodymai, kaip NASA iš tikrųjų vykdo misijas į Marsą. Anot internautų, NASA naudojasi atokios Kanados salos kraštovaizdžiu, kad sukurtų suklastotas Raudonosios planetos nuotraukas. „Melo detektorius“ tai patikrina.

Bene pagrindinė kliūtis, kurią reikia įveikti planuojant žmonių skrydžius į kitas planetas – apsauga nuo žalingos spinduliuotės. Saulės spinduliai ir energingų dalelių vėjas gali pažeisti tiek jautrius elektroninius prietaisus, tiek pakenkti astronautų organizmams.

Šiauriniame Marso pusrutulyje plyti milžiniška, kone pusę planetos apimanti, žemuma. Seniai galvojama, kad ten kadaise buvo vandenynas, tačiau iki šiol įrodymai buvo nevienareikšmiai, paremti daugiausiai stebėjimais iš orbitos. Dabar Kinijos marsaeigio Zhurong komanda paskelbė duomenis, kurie geroka...

Gyvybės Marse paieškos žadina smalsumą ne vieną dešimtmetį – netgi šimtmetį, jei galvosime ne tik apie mokslinius tyrimus, bet ir apie fantastinius kūrinius. Nors dabar jau gerai žinome, kad Raudonosios planetos paviršius yra labai sausas ir jokios gyvybės aptikti nepavyko, idėjos, kur ji galėtų sly...

NASA ir kiti į Marse tyrimus atliekantys zondai į Žemę siunčia daugybę vaizdų iš Raudonosios planetos paviršiaus. Kartais pasitaiko, kad robotai aptinka neįprastai atrodančią uolieną ar kitą elementą.

Marso gelmėse, 11-20 kilometrų po paviršiumi, galimai driekiasi drėgnų uolienų klodai, kuriose esančio vandens pakaktų padengti planetą pusantro kilometro storio vandenynu. Tokią išvadą mokslininkai gavo nagrinėdami InSight zondo surinktus duomenis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ dalinamasi foto koliažu. Viršutinėje nuotraukoje matosi dykumos peizažas, kuriame užfiksuotas marsaeigis „Perseverance“ ir sraigtasparnis „Ingenuity“, o apatinėje nuotraukoje yra toks pat dykumos vaizdas ir teigiama, kad tai buvo nufilmuota Alžyre.

Įsivaizduokite fantastinį scenarijų: į Žemę atskrenda protingos būtybės iš kažkur kitur. Kaip manote, iš kur jos atvyko? Neabejoju, kad bent daliai jūsų pirmas į galvą šovęs atsakymas yra „iš Marso“.

Faktas, kad egzoplanetų paieškos ir tyrimai yra vaisinga astrofizikos sritis, daugiau nei akivaizdus. Per vos daugiau nei tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų žinome jau virš penkių tūkstančių, ir dar bent antra tiek turime nepatvirtintų kandidačių. Žinome, kad apskritai Paukščių T...

2017 metais pro Saulės sistemą praskriejo 1I/`Oumuamua – pirmasis žinomas tarpžvaigždinis objektas. Po poros metų aptiktas dar vienas. Visgi įvairūs teoriniai skaičiavimai rodo, kad panašių mažų kūnų pro Saulės sistemą kiekvienu momentu lekia tūkstančiai, tiesiog aptikti juos labai sudėtinga.

Pastaraisiais metais, ruošiantis Artemis misijoms ir žmonių sugrįžimui į Mėnulį, NASA ten nuskraidino šešis retroreflektorius – specialius blizgius rutulius, kurie labai gerai atspindi lazerio spindulius. Visi jie keliavo su kitų kompanijų ar organizacijų misijomis, o jų tikslas – išbandyti naujos k...

Mėnulio paviršiuje keliose vietose nufotografuotos duobės, kurios atrodo kaip kiaurymės, atsiveriančios į dideles ertmes po paviršiumi.

Marse gyvybės ženklų ieškantis NASA zondas „Curiosity“ atsitiktinai pervažiavo uolienos gabalą ir jį sutraškė. Netrukus paaiškėjo, kas buvo jo viduje. Anot mokslininkų, tokių darinių Raudonojoje planetoje iki šiol dar nebuvo aptikta.