„Komisija neteigia, kad briedžio simbolikos Mažosios Lietuvos herbe negalėtų būti visai. Komisijos nuomone, jis neturėtų būti pagrindinė naujai kuriamo herbo figūra“, – BNS teigė komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė.
Jos teigimu, Mažosios Lietuvos atstovams buvo siūlyta rinktis simbolius, atspindinčius lietuviškąją raštiją, jūrinę tradiciją, fantastinę būtybę, kurios viena dalis galbūt galėtų būti briedis.
Tam, anot komisijos vadovės, anksčiau pritarė ir Lietuvos istorijos instituto, Šiaulių ir Vilniaus universitetų mokslininkai.
„Siūloma akcentuoti Mažosios Lietuvos regiono svarbą lietuvių raštijai, kultūros ir kalbos raidai, išryškinti šį regioną kaip prekybos centrą, vaizduoti švyturį – šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinėje teritorijoje. Švyturys gali būti siejamas su raštija ir įtvirtintų Lietuvos kaip jūrinės valstybės dalį. Taip pat buvo siūlyta Mažosios Lietuvos herbe vaizduoti lietuvininkę raitelę atliepiant šiame etnografiniame regione egzistavusią tradiciją“, – teigė komisijos pirmininkė.
Laukia bendruomenės įsitraukimo
Agnė Railaitė-Bardė taip pat teigė, kad nuo 2017 metų Mažosios Lietuvos herbo eskizas komisijos posėdžiuose nagrinėtas du kartus.
Abu kartus komisija, anot pirmininkės, vienbalsiai prašė regiono atstovų pateikti daugiau herbo variantų su skirtinga simbolika, ypač tokia, kuri charakteringiau atspindėtų Mažosios Lietuvos reikšmingą indėlį į Lietuvos istoriją, lietuviškosios raštijos bei kultūros raidą, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas iki šiol.
„Dėl to kol kas negalima toliau tęsti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo proceso. Nuoširdžiai tikimės Mažosios Lietuvos etnografinio regiono atstovų įsitraukimo į konstruktyvų dialogą“, – sakė A. Railaitė-Bardė
Ji pridūrė, kad 2019 metų pradžioje komisija kreipėsi į Lietuvos mokslo institucijas su prašymu išreikšti nuomonę dėl Mažosios Lietuvos simbolikos.
„Gauti atsakymai iš Lietuvos istorijos instituto ir Šiaulių universiteto irgi atskleidė abejones dėl briedžio, kaip pagrindinio Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simbolio. Palaikančią poziciją komisijai išreiškė ir Vilniaus universiteto istorijos fakulteto mokslininkai. Komisijos posėdžio metu jų nuomonė buvo išsakyta dalyvaujant ir Mažosios Lietuvos regiono atstovams“, – teigė komisijos vadovė.
Ji taip pat pažymi, kad Mažoji Lietuva iki šiol herbo neturėjo, o herbo kūrimas yra ilgas procesas.
Briedis – neišskirtinis simbolis
Heraldikos komisijos pirmininkės teigimu, briedis nėra išskirtinis simbolis, kuris atspindėtų ir skleistų žinią būtent apie Mažosios Lietuvos regiono savitumą.
„Mažosios Lietuvos regionas – ne mažas Lietuvos miestelis ar kaimas, neturintis ilgametės istorijos ar kitų išskirtinių ypatybių. Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kurio vien pavadinimas turbūt didžiajai daliai Lietuvos piliečių iš karto asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra“, – kalbėjo A. Railaitė-Bardė.
„Briedis nėra išskirtinis simbolis, galintis atspindėti ir skleisti žinią būtent apie Mažosios Lietuvos, kaip regiono, savitumą. Tą patvirtina ir tai, kad jau trijų Lietuvos vietovių herbuose – Lazdijų, Imbrado ir Širvintų – yra naudojama briedžio, kurį galima sutikti įvairiose mūsų šalies vietovėse, simbolika“, – pridūrė ji.
Anot jos, remiantis maždaug prieš porą metų iš Gamtos tyrimo centro Žinduolių ekologijos laboratorijos gautais duomenimis, briedžiai gausiausiai yra paplitę Rytų Lietuvoje.
Be to, pasak pirmininkės, briedis būtent šio regiono heraldikoje transliuotų politiškai nekorektišką konotaciją, įsitvirtinusią visuomenėje – tą liudija ir išlikę vizualiniai šaltiniai, lengvai randami internetinėje erdvėje.
„Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme teigiama, kad herbuose negali būti simbolių, kurstančių nesantaiką“, – tvirtino Heraldikos komisijos vadovė.
Žadėjo nagrinėti iš naujo
BNS praėjusią savaitę skelbė, kad Heraldikos komisija dar kartą vertins pasirinktą Mažosios Lietuvos simbolį – briedį, dėl kurio naudojimo Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos ir Etninės kultūros globos taryba kreipėsi pagalbos ir į prezidentą Gitaną Nausėdą.
Kaip rašė taryba, Heraldikos komisija yra atmetusi briedžio simbolį, kadangi šio gyvūnų atvaizdą Antrojo pasaulinio karo metais naudojo viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų.
Komisija pasiūlė ieškoti kito simbolio – knygos, kurėno ar panašiai. Šie pasiūlymai svarstyti anksčiau ir atmesti, todėl, anot tarybos, nuspręsta likti prie briedžio simbolio.
Tarybos teigimu, briedžio reikšmę Mažosios Lietuvos regiono istorijai bei kultūrai pabrėžė ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, be to, jie paneigė sąsajas tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.
Nepaisant to, Heraldikos komisija, pasak tarybos, briedžio simbolį vėl atmetė, tai ir paskatino kreiptis į šalies vadovą.
Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė BNS teigė, kad briedis kaip simbolis nuo seno buvo svarbus Mažosios Lietuvos regione, tą įrodo ir istoriniai šaltiniai, šis simbolis taip pat tinka ne tik vietos, bet ir išeivijoje gyvenantiems žmonėms.
Mažosios Lietuvos regionas kol kas vienintelis etnografinis Lietuvos regionas, neturintis herbo.
Aukštaitijos herbe pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje, Dzūkijos (Dainavos) – sidabrinis šarvuotas karys ir dvi sidabrinės lūšys, Suvalkijos (Sūduvos) – raudonas tauras, Žemaitijos – juoda meška.
Kuriant herbus, komisija pirmiausia gauna prašymą dėl tokios heraldikos sukūrimo, tada gauti dokumentai dėl herbo etalono, vėliavos ir antspaudo projektų sukūrimo svarstomi artimiausiame komisijos posėdyje.
Pirmą kartą svarstant herbo ar heraldinio projekto klausimą, į posėdį kviečiami vietovės, kuriai kuriamas herbas ar heraldinis projektas, atstovai bei kuriantis dailininkas. Atstovai trumpai pristato vietovės istoriją, nūdienos aktualijas bei pageidaujamos simbolikos variantus, kuriuos argumentuotai pagrindžia. Dailininkas pateikia bent kelis herbo eskizus su skirtingais simboliais.
Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos tradicijas, tarptautinę patirtį ir heraldikos mokslo tendencijas, ugdydama pagarbą heraldikos simbolikai, propaguodama heraldikos žinias, išsako savo nuomonę dėl pasirinktos simbolikos. Konstruktyvios diskusijos su atstovais būdu, Komisija suteikia prioritetą vienai-dviem simbolikos kryptims arba pasiūlo savo, kurių laikantis, dailininkas toliau kuria vietovės herbo eskizus, kol išgryninama idėja ir pasiekiamas rezultatas, tinkantis ir atstovams, ir komisijai.
Herbų etalonai, vėliavų, antspaudų ir kiti heraldiniai projektai turi būti atlikti laikantis Lietuvos heraldikos komisijos reikalavimų herbų etalonų, vėliavų, antspaudų ir kitų heraldinių projektų kūrėjams. Vėliau, kai iš vietovės gaunami reikalingi dokumentai herbo tvirtinimui, komisijos posėdžio metu herbas yra aprobuojamas.
Po to rengiamas herbo istorinis aprašymas ir kiti dokumentai, reikalingi teikimui prezidentui dėl herbo patvirtinimo. Herbas tampa oficialiu ir teisėtu vietovės simboliu, kai prezidentas pasirašo dekretą.