51 straipsnių
Kodėl Mažojoje Lietuvoje net vargingiausi nesilaikė pasninko, o žemaičiai šv. Kūčių dieną ant stalo dėjo spirgenę? Mažosios Lietuvos tradicijas puoselėjanti moteris pasakoja, kad iki šiol ji šventinį stalą ruošia pagal savo močiutės receptus, o mažalietuviai, kitaip dar vadinami šišioniškiai, puosel...
Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė aptardama galimybę įsteigti naujus etnografinius rajonus ir ypač naujo regiono įsteigimą Vilnijoje pasisako kategoriškai – tokio regiono steigimas yra nesąmonė. Girdi, naujo regiono formavimui pasitelkiamas dirbtinis inte...
Klaipėdiečiai sunerimo dėl to, kas vyksta miesto centre. Apsiginklavę pjūklais vyrai pjauna brandžius medžius. Gyventojai bijo, kad po brandžių medžių nupjovimą seks ir aikštės rekonstrukcija. Nors savivaldybė tai neigia, gyventojai teigia, kad planai nederinami su gyventojais.
Išsiplaukite į įdomią kelionę per mažiau žinomus Lietuvos Mažosios regionus šiame įtaigiu dokumentiniu filmu. Vakarų Lietuvoje įsikūrusią Mažąją Lietuvą šimtmečiais formavo kultūrinės metamorfozės, formuotos besikeičiančių sienų ir istorinių sukrėtimų.
Išsiplaukite į įdomią kelionę per mažiau žinomus Lietuvos Mažosios regionus šiame įtaigiu dokumentiniu filmu. Vakarų Lietuvoje įsikūrusią Mažąją Lietuvą šimtmečiais formavo kultūrinės metamorfozės, formuotos besikeičiančių sienų ir istorinių sukrėtimų.
Šiandien galima sutikti ne vieną žmogų, šeimą, kuri triukšmingą gyvenimą didmiestyje mielai iškeičia į kaimo ramybę. Tokį sprendimą prieš trejus metus priėmė ir Eugenijus, kuris maždaug prieš trejus metus įsigijo net 500 kv. metrų ploto istorinį pastatą, jį savomis rankomis jau neatpažįstamai transf...
Pagal XIX a. vidurio Mažosios Lietuvos vestuvių papročius šią vasarą žiedus sumainę juodkrantiškiai Rūta ir Karolis Tamuliai ir patys buvo maloniai nustebę, kaip lengvai pildosi svajonės, kai dėl bendro tikslo susiburia visa bendruomenė. Pasirodo, viskas paprasta – tereikia nustoti viską iki smulkme...
Rugpjūčio 4 d. 21.30 val. elinge laukiama istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinės premjeros. Pirmą kartą publikai bus pristatyta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu parašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti skirta opera, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Rugpjūčio 4-ąją III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio metu elinge įvyksianti istorijų operos „Klaipėda“ premjera susirinkusiems primins ne tik istorinius įvykius, bet ir šišioniškių tarmę, kuria į publiką prabils Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premija už išskirtinius nuopelnus apdovanota V...
Jau šį sekmadienį, gruodžio 25 dieną, bus parodyta penktoji, paskutinė laida iš ciklo „Nusipelnę Lietuvai. Žmonės ir įvykiai, kurie formavo valstybę“, skirta rašytojai Ievai Simonaitytei.
Dabartinė Kaliningrado srities teritorija turi seną, turtingą, kalaviju ir krauju parašytą istoriją. Šiandien tai yra Rusijos Federacijos teritorija – Rusijos eksklavas, tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Už savo laisvę čia kovėsi prūsai, įsikūrė ir krito Vokiečių ordinas. Čia gimė Prūsijos herc...
Šilutės H. Šojaus muziejaus vadovė Indrė Skablauskaitė, viena iš 80 lietuvių, mokančių ypatingą tarmę, sako: „Nepatikusius siunčiam į purtimangą“. Tiesa, tai padaryti gali būti ne taip ir lengva.
Šalia kelio Jurbarkas–Šilutė ties Usėnais (Šilutės r.) iki šiol stovi ištisa ąžuolinių krikštų ir lietuviškų prieverpsčių kompozicija. Netoliese po geltonais rudeniniais lapais kėpso betoninė konstrukcija su granitine plokšte, kurioje iškaltas tekstas: „Šiose vietose 1944 metų spalio mėnesį 16-tos l...
„Šiandien tradiciniai patiekalai jau tapę egzotika. Tokių dalykų ieško gurmanai“, – sako tradicinės lietuviškos virtuvės puoselėtoja Rūta Sakalienė, kalbėdama apie valgius, kurie prieš šimtus metų kasdien garuodavo ant mūsų protėvių stalų. Kartu su ja nusikėlėme į XIX–XX amžiaus antros pusės lietuvi...
Leidykla „Briedis“ išleido istorijos mokslų daktaro, Vidurio Europos istorijos tyrinėtojo Andreaso Kosserto knygą „Rytprūsiai. Mitai ir tikrovė“, kurioje – išsami tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija, papasakota be politinių iškraipymų, kurie visąlaik trukdė suvokti Rytprūsius kaip unikalų, atvirą, d...
Nors vasarą daugelis keliautojų traukia prie jūros, lietuviškasis pamario kraštas taip pat turi ką pasiūlyti. Tuo įsitikinau apsilankęs Šilutės rajone ir patyrinėjęs įdomiausius jame esančius objektus. Stulbinamo grožio Mažosios Lietuvos architektūra tikrai neįmanoma nesižavėti. Tačiau, prieš susipa...
Leidykla „Briedis“ pristato Johno Winglapo knygą „Tapatybės kryžkelėje. Tarp vokiškumo ir lietuvybės 1932–1940 m.“ J. Winglapas – iš Klaipėdos krašto kilusio Eriko Pempės slapyvardis. Knygoje jis trečiuoju asmeniu, Egono Zylės vardu, pasakoja savo gyvenimo istoriją, kurioje svarbūs politiniai įvykia...
Mažosios Lietuvos bendruomenei norint naudoti briedį šio regiono herbe, Heraldikos komisija teigia, kad šis gyvūnas neturėtų būti pagrindinė šio herbo figūra, tačiau kaip fragmentas galėtų būti panaudotas.
Kartais keliasdešimties kilometrų atstumas lemia didelius skirtumus. Dabar vadinamoji Mažoji Lietuva anksčiau buvo Prūsijai, vėliau Vokietijai priklausantis kraštas, kuriame gyveno lietuvininkai. Protestantų bažnyčios ir vokiškos valdžios įtakoje gyvenusių lietuvininkų gyvenimas skyrėsi nuo lietuvių...
Kaip ir kiekvieną vasarą, o ypatingai šią, daugelio lietuvių atostogų ir poilsio planai vienaip ar kitaip siejasi su pajūriu: jūra, kopomis, saulėlydžiais, o gal ir triukšmingomis lietuviškų kurortų linksmybėmis. Tai rodo ne tik turizmo statistika, bet ir kiekvieną savaitgalį prisipildanti automagis...
