Pasak parodos kuratorės, meno kritikės ir įvairių meno leidinių autorės dr. Kristinos Budrytės–Genevičės, Vytautas Povilaitis unikalus savo nuolatiniu ieškojimu tapyboje. „Tinkamo motyvo nesuradimas gamtoje jam tapdavo nauja galimybe susigalvoti spalvų ir formų derinius, abstrahuoti kažkurią paveikslo dalį, o vėliau ir visa plokštumą“, – pranešime žiniasklaidai teigia VDU Menų fakulteto, VDA KF Tapybos katedros ir Kauno kolegijos Menų ir ugdymo katedros lektorė.
Būtent dėl šio, Vytauto Povilaičio kūryboje labai svarbaus nuolatinio ieškojimo, naujų mąstymo kelių atradimo, galimybių išbandymo jis dažnai vadinamas nenuspėjamu, įvairialypiu, ir netgi, pirmuoju Lietuvos abstrakcionistu.
Jau penktąją parodą organizuojantis Kauno modernaus meno fondas surinko įvairių kūrybinių etapų Vytauto Povilaičio darbus. Retrospektyvinei šio autoriaus parodai Lietuvoje išskirtinės tapybos kūrinius geranoriškai skolino į kvietimą atsiliepę valstybiniai muziejai, meno kolekcininkai, tapytojo draugai bei gerbėjai.
Ilgą laiką dailininkas buvo įspraustas į dvejopą meninį pasaulį. Oficialiose proginėse parodose jis turėjo pristatinėti grupinių figūrų kompozicijas socrealistiniu stiliumi, nors studijoje liejo, tapė grynas abstrakcijas, modeliavo abstrahuotus motyvus. Kartais šiuos formalistinius pavyzdžius (kurie buvo draudžiami sovietmečiu) pridengdavo peizažo žanro galimybėmis ir taip pat eksponuodavo mažesnėse parodose.
Vytautas Povilaitis gimė 1927 m. kovo 24 d. Jiezno vienkiemyje ūkininkų šeimoje (Prienų raj.). 1944 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą. Įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. V. Povilaičiui dėstė garsūs menininkai Stasys Ušinskas, Vytautas Kairiūkštis, Juozas Kėdainis. 1950 m. baigęs mokslus, diplomo negavo dėl politinių priežasčių (tik 1971 m. gavo tapybos diplomą).
Š. m. kovo 7 d. (ketvirtadienį), 18 val., Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) įvyks oficialus Vytauto Povilaičio darbų parodos atidarymas.