Idėja gimė iš praktinės patirties
Dr. Ramunė Dirvanskienė pasakojo, kad mintis parašyti knygą apie smegenų veiklą jai kilo iš darbo neurologijos klinikoje patirties.“Dirbau su išsėtine skleroze sergančiais pacientais, o mano darbas buvo vertinti pažintinių funkcijų sunkumus. Buvo taip, kad vienam po vertinimo turi pasakoti, kodėl pas jį atsirado atminties problemos, kitam dėmesio, trečiam – kalbos. Kiekvienam pacientui pasakojant, ką vertinau, kodėl, kokius sutrikimus radau, turėdavau vėl ir vėl pasakoti tuos pačius dalykus apie skirtingas smegenų dalis, kas nutinka pažeidimui atsiradus būtent toje smegenų vietoje, nes išsėtinė sklerozė yra tokia liga, kurios pažeidimai gali prasidėti praktiškai bet kurioje smegenų vietoje. Tad vėl ir vėl pasakojau tuos pačius dalykus, ir taip gimė pirmasis knygos skyrius, kuriame yra aprašytos skirtingos smegenų dalys ir kokie simptomai atsiranda jas pažeidus“, – pasakojo ji.“Vėliau vėl susidurdavau su tais pačiais pacientų klausimais, o kokius vitaminus man vartoti atminčiai pagerinti, o ką galėtumėte patarti apie lavinimo programėles ar mitybą ir taip toliau. Atsakymai į tokius klausimus, kas yra mitai, o kas yra tiesa, smegenų veiklai gerinti, pavirto visu antruoju skyriumi“, – sakė dr. R. Dirvanskienė.
„Na, ir dažnai kalbu apie smegenų veiklą, vedu mokslo populiarinimo paskaitas, studentams dėstau ir nuolat sulaukiu įvairių klausimų. Kai kurie iš jų – racionalūs, norisi tokią informaciją žmonėms sudėti susistemintą, o kai kurie išties labai keisti ir įdomūs. Net pasidaro keista, kad kai kurie žmonės taip galvoja apie smegenis. Na, ir norisi tada tuos nesusipratimus ar mitus ištaisyti. Taip gimė toks trečiasis įdomių klausimų skyrius“, – kalbėjo mokslininkė.
Naudok arba prarasi
Pats dažniausias mitas, pasak dr. R. Dirvanskienės, yra manymas, kad mes naudojame tik 10 % smegenų. „Dažniausiai tenka susidurti su šiuo mitu, bet jis yra netiesa. Mes visą laiką naudojame 100 % smegenų – tai yra be galo energijai imlus organas, kuris tiek daug energijos suvartoja, kad jeigu kažkurios dalies nenaudotume, tai organizmas pats išardytų, kad tiesiog mes neeikvotume tiek daug energijos. Smegenims ypač veikia principas, naudok arba prarasi“, – pabrėžė ji.
Paprasto atsakymo į vyrų ir moterų smegenų veiklos skirtumus nėra.
„Tai yra labai sudėtinga tyrimų sritis, nes yra daugybė priežasčių, kodėl pastebimi skirtumai. Labai dažnai norima juos priskirti biologinėms priežastims, bet nepamirškime, kad moterys ir vyrai gyvena labai skirtingą gyvenimą, mes labai skirtingai auginame mergaites ir berniukus. Pirmieji tyrimai, kurie žiūrėjo į šitą sritį, rasdavo skirtumų ir tada priskirdavo juos lyčiai, bet dabar ši tyrimų sritis pavirto tokia sudėtinga, kad turi sukontroliuoti tyrėjai labai daug kultūrinių veiksnių – rasti moterį, kuri gyvena lygiai tokį patį darbą kaip vyras ir tik tada juos palyginti, nes tik taip jie gali užtikrinti, kad tai, ką jie lygino, yra lyčių, o ne skirtingų kultūrinių ar kitokių dalykų pasekmė. Tad čia yra viena grupė tyrimų, o kita yra apie daugiau biologinius procesus, kas yra susiję su reprodukcine sistema. Juk mes, moterys, pereiname daug gyvenime dalykų, kurių vyrai nepereina: nėštumas, menstruacijų ciklas, menopauzė – šitie dalykai per hormoninius pokyčius keičia mūsų smegenis, jų veiklą. Dabar labai daug tyrimų atliekama, bandant išsiaiškinti, kaip tai vyksta“, – pasakojo dr. R. Dirvanskienė.
Kryžiažodžiai nepadės
Kalbant apie ilgaamžiškumą, kuo ilgiau išlaikomą sveiką smegenų veiklą, pasak knygos autorės, svarbūs tradiciniai dalykai, apie kuriuos daug esame girdėję, tai yra fizinis aktyvumas, sveika mityba, miegas. „Taip pat vis daugiau kalbame, kad nereiktų tikėti reklama, kai bandoma parduoti kažkokį vieną siaurą dalyką, vieną papildą ar vieną kažkokį pratimą. Tai vis dėlto yra labiau susiję su požiūriu į gyvenimą. Pastebima, kad skiriasi ir nuo to, kaip žmonės apdoroja informaciją, tarkime, ar jie yra labiau linkę į negatyvias mintis? Tai irgi veikia ilgaamžiškumą ir tai, ką vadiname mokymusi visą gyvenimą. Per daug rekomenduojama nepasikliauti viena ar kita programėle, o daugiau rinktis atvirumą patyrimui ir nuolatinį tobulėjimą įvairiose srityse“, – patarė ji.
„Kitas mitas yra kryžiažodžiai – klaidingas įsitikinimas, kad jie padeda smegenų ilgaamžiškumui. Iš tiesų nepadeda, nes kryžiažodžius vyresnio amžiaus žmonės mėgsta todėl, kad jiems jie labai gerai sekasi. O taip yra todėl, kad semantinės žinios apie žodžius, jų reikšmes gyvenimo eigoje nedingsta, ši funkcija arba neprastėja, arba gerėja. O daryti tai, kas tau gerai sekasi, žinoma, yra malonu. Tačiau kokios kognityvinės funkcijos su amžiumi kinta, tai yra dėmesys, gebėjimas greitai apdoroti informaciją, gebėjimas greitai mokytis, išmokti naujų sąveikos ar informacijos apdorojimo būdų. Tai būtent tokių funkcijų lavinimas labiau prisideda prie to smegenų ilgaamžiškumo, smegenų apsaugos – tai yra mokymasis naujų dalykų. Rekomenduojama, pavyzdžiui, kryžiažodžius rinktis ne apie tai, ką gerai žinai, o apie tai, ko visiškai nežinai. Tarkime, jeigu gerai išmanai sodo augalus, rinktis kryžiažodžius apie sportą ir tuomet žiūrėti, mokytis, aiškintis ir taip sužinoti – tai bus daug naudingiau“, – sakė ji.
Paprastas įvadas į neuromokslus
Dr. R. Dirvanskienė sakė šią knygą rašiusi kuo paprasčiau, kad suprastų kiekvienas, kam ji aktuali.
„Pirminė knygos auditorija buvo žmonės, kurie turi smegenų sunkumų, arba turi artimąjį, kuris su jais susiduria. Rašydama aš daugiau orientavausi į šiuos žmones, kad jiems galėčiau paaiškinti, kodėl tie simptomai atsiranda, kaip juos suprasti, bet taip pat ras naudingų įžvalgų ir tie, kurie apskritai domisi neuromokslais ir galimybe jų žinias pritaikyti savo gyvenime“, – pasakojo ji.
„Norėjau rašyti taip, kad tai būtų kaip įvadas į neuromokslus, nes labai daug tų populiariųjų autorių, kurių knygas dabar galime knygynuose nusipirkti, paprastam žmogui per sudėtingos – kartais jos būna per sudėtingos net studentams . Rašydama savo knygas norėjau, kad tai būtų tas pirmasis žingsnis, kurį galėtų lengvai skaitant suprasti tiek dvyliktokas, tiek žmogus, kuris jau turi tam tikrų smegenų sutrikimų, tarkime, dėmesio truputį sunkumų. Tad aš taip stengiausi rašyti labai paprastai, labai lengvai suprantamai, kad šie žmonės galėtų suprasti šias žinias“, – sakė knygos autorė.
