Richardas Wranghamas knygoje „Ugnis: kaip maisto ruošimas nulėmė žmogaus evoliuciją“ pateikia evoliucijos teoriją, kuri kelia diskusijas ir kviečia apmąstyti dabartinius mūsų valgymo įpročius.

Kada mūsų protėviai pradėjo apdoroti maistą? Kodėl mums patinka duoną supjaustyti riekelėmis? Kodėl mėgstame minkštą maistą? Kaip žmogaus kūnas prisitaikė valgyti termiškai apdorotą maistą?

R. Wranghamas analizuoja mūsų protėvių mitybą, jos kaitą amžių tėkmėje, pateikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip pasidarėme socialūs, o maisto gaminimas tapo poravimosi pagrindu ir paskatino namų ūkių formavimąsi.

Ugnis

„Tikrai patiks visiems tiems, kurie domisi žmogaus ir pasaulio evoliucija, kurie bando suprasti, kodėl mes esame tokie, kokie esame, kuriems patinka istorinės, dokumentinės knygos apie gamtą, mokslo populiarinimo literatūra ir tikrai patiks tiems, kurie domisi kulinarija, maisto gaminimu, nori daugiau suprasti apie sveiką mitybą, apie tai, kas žmogui tinka iš esmės“, – pasakojo V. Maksvytė.

Ji pridūrė, kad yra, kas šimtu procentu sutinka su autoriumi, taip pat yra, kas jį kritikuoja, bet abejingų ši knyga nepalieka.

Audronė Galvonaitė daugeliui yra tikrai gerai pažįstamas vardas. Jos knyga „Paskui orus jų klystkeliais: paprastai – apie klimatą, vėją, debesis ir meteorologinius reiškinius“ pateiks puikius paaiškinimus tiems, kurie klausia, kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko?

„Nemanykite, kad kuris džiaugiasi, jei jo prognozė nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai tikras galvos skausmas. Dabar dėl vykstančios klimato kaitos jau net ne galvos skausmas, o auglys“, – pastebi A. Galvonaitė. Tai, ko ji mokėsi studijų metais, kas, kaip pati sako, buvo įkalta į galvą, nebeatitinka tikrovės. Arktyje dabar vasarą temperatūra aukštesnė nei Lietuvoje, o atogrąžose staiga iškrinta sniegas ar įvyksta dar kas nors netikėto.

„Ir keičiasi visa cirkuliacija, kurios mokeisi, kurios dėsnius žinojai. Niekas nebeatitinka. Tavo lig šiol susidarytas vaizdas, kaip viskas turėtų vykti, persitvarkyti oro masės, žlunga. Turi iš naujo analizuoti, ieškoti priežasčių, nulėmusių pasikeitimus“, – pasakoja mokslininkė.

Paskui orus

Kita vertus, orą gali pakeisti ir žmogelis, kuriam šovė į galvą padegti pievą. Kaip tai vyksta ir ar pačiam galima pasigaminti ne tik debesų, bet ir škvalą?

Fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakoja apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.

Kodėl Lietuva, kuri dėl savo klimato galėjo būti vadinama Dievo užančiu, dabar tokia nebėra? Ar vis dar galima lietaus vandeniu plauti plaukus? Kodėl nėra uragano lietuvišku vardu? Kokie rekordinio dydžio krušos gabalai yra iškritę Lietuvoje? Ar Lietuvoje būna miražų? Kaip stebint žuvėdras pajūryje galima nuspėti orus? Kokiame Lietuvos kurorte netinka ilsėtis sergant širdies ir kraujagyslių ligomis?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite žinomiausios Lietuvos meteorologės Audronės Galvonaitės knygoje!

„Skaičiau kaip saldainį, su didžiuliu malonumu: galima atpažinti autorės intonacijas, balsą, jos charizmą. Autorė nėra švelni, ji drįsta rėžti tiesą, tai, ką galvoja apie žmogaus veiklą, klimatą, tiesiai šviesiai skaitytojui į akis“, – įspūdžiais dalinosi V. Maksvytė.

Gidė, rašytoja Gina Viliūnė ir fotografas Raimondas Urbakavičius skaitytojams pristato atnaujintą knygos „Vilniaus šventovės“ leidimą.

„Knygos idėja buvo surinkti į vieną albumą visas Vilniaus šventoves – nuo seniausių iki moderniausių. Šventovių radimasis, gyvavimas, kaita, jų likimai neatsiejamai susipynę su paties Vilniaus istorija. Mūro sienose ir skliautuose, šventuose paveiksluose ir ikonose glūdi amžių atmintis. Nerūšiavome jų pagal architektūros stiliaus grynumą ar pirmapradį autentiškumą – visos šventovės išsirikiavo albume chronologine tvarka, pagal vyraujantį architektūros stilių. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėginome atkurti šventovių likimus, atskleisti paslaptis, pasekti legendas, prisiminti kūrėjus ir mecenatus. Paliudyti Vilniaus didybę ir tikėjimo galią. Tereikia trumpam įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius be bažnyčių bokštų, cerkvių kupolų, varpų skambesio... Šventovės – tai miesto dvasia“, – knygą pristato autoriai.

Vilniaus šventovės

„Tai tikrai ta knyga, kurią galima imti į rankas, skaityti ar po vieną bažnyčią, ar visą knygą iš eilės. Ji įkvepia kilti nuo kėdės ir eiti į mūsų mielą Vilnių, pasižiūrėti į tuos lobius, kuriuos jame turime, naujomis akimis, ir gal net atrasti bažnyčių, apie kurias nežinojote, nes Vilniaus bažnyčių sąrašas tikrai ilgas“, – pasakojo V. Maksvytė.

Sebene Selassie knyga „Ryšys su savimi ir pasauliu. Kaip pasiekti harmoniją savo gyvenime“ – praktinių patarimų ir įžvalgių atradimų kupina knyga, kuri kviečia atkurti prarastą ryšį su visa kuo – vėl pasijusti visumos dalimi.

Žinoma meditacijos mokytoja Sebene Selassie, remdamasi senovės filosofija, moksliniais tyrimais ir savo patirtimi, kviečia mus džiaugtis kiekviena akimirka: jausti malonumą, šokti visų akivaizdoje, susitaikyti su mirtimi, atleisti už tai, kas atrodo neatleistina, susidurti su savo pačių šešėliais, o svarbiausia – būti geranoriškiems sau ir kitiems.

Ryšys su savimi ir pasauliu

„Būdami visumos dalis galime kiekvieną akimirką džiaugtis, būti laisvi ir mylėti. Kaip sakė šviesaus atminimo dzenbudizmo mokytoja Charlotte Joko Beck, „kiekviena akimirka kupina džiaugsmo, kai liaujamės ją vertinę“. Mokytoja atskyrė džiaugsmą ir laimę: laimė turi priešybę – nelaimę. Džiaugsmas nesusijęs nei su laime, nei su nelaime, nei su žavėjimusi ar nepatikimu. Džiaugtis – tai nuolankiai priimti kiekvieną mirksnį. Kiekviena su džiaugsmu sutikta akimirka yra mūsų. Tai – laisvė. Meilė – didžiausia džiaugsmo ir laisvės išraiška. Džiaugsmas, laisvė ir meilė gali būti sinonimai. Ir jie visi reiškia gebėjimą justi ryšį,“ – kalba S. Selassie.

V. Maksvytė atskleidė, kad autorė pati nuo mažumės išgyveno atskirties jausmą, kai, atvykusi iš Afrikos į JAV, visur jautėsi nepritampanti. Visgi, galiausiai ji rado būdą tai įveikti, o dabar pati moko kitus keliaudama po pasaulį, vesdama įvairius mokymus ir meditacijas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)